Naujienos

2010 - 07 - 10

Valstybės turto apžvalgoje vertinami ~3 mlrd. Lt vertės valstybinių miškų išteklių panaudojimo rezultatai

Ūkio ministerijos parengtoje valstybės turto apžvalgoje skaičiuojama, kad ~830 tūkst. ha Lietuvos valstybei priklausančių kertamų miškų vertė yra apie 2,9-3,3 mlrd. Lt. Bendra valstybės turimo likvidaus komercinio turto vertė sudaro ~21 mlrd. Lt. Urėdijų pateikiamas nuosavo kapitalo grąžos rodiklis pernai siekė 1,2 procento ir yra didžiausias lyginant su kitomis valstybės turtą valdančiomis įmonėmis. Tačiau tiek apžvalgą rengusių ekspertų, tiek politikų tai nedžiugina. „Valstybė pirmą kartą per 20 metų inventorizavo savo turtą - ką turime, už kiek ir kaip valdoma. Per praėjusį dvidešimtmetį paprastas žmogus iš valstybės valdomo turto praktiškai negaudavo naudos, į valstybės biudžetą lėšos beveik nekeliaudavo", - sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

Pasak D.Kreivio, visą valstybės įmonių valdomą turtą išdalijus kiekvienam gyventojui tektų po 5,6 tūkst. litų. Anot jo, jei lygintumėme, kiek uždirba valstybės įmonės Lietuvoje ir Švedijoje, pamatytume, kad šioje šalyje valstybės įmonės uždirba maždaug 100 kartų daugiau nei pas mus. Ūkio ministerijos teigimu, valstybės įmonių valdomo turto nuosavybės grąža Švedijoje 2009 metais buvo daugiau nei 10 proc., o Lietuvoje - 0,1 procento. Ministro vertinimais, jeigu įmonės būtų valdomos efektyviai, pernai valstybė būtų gavusi 1,5 mlrd. litų vietoj 30 mln. litų dividendų. Pagrindinė valstybės turto vertė yra sutelkta energetikos, miškų, nekilnojamojo turto sektoriuose. Daug mažesnės vertės transporto sektorius.

Ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus tarnyba kartu su Ūkio ir Finansų ministerijomis žada parengti viso valstybės valdomo turto valdymo strategiją pagal Skandinavijos šalių pavyzdžius. Ji turėtų būti baigta rugsėjo-spalio mėnesiais.

Kaip teigia atskaitą rengti padėjusio Baltijos šalių investicijų banko „Gild Bankers" vyresniysis analitikas Adomas Audickas, šis vertinimas yra tik preliminarus. Į jį įtraukti trečios ir ketvirtos grupės miškai, kuriuose leidžiama kirsti medžius, o saugomų pirmos ir antros grupės miškų vertė neaptarta, nes iš jų valstybė negauna nuolatinių pajamų. Be to, į vertę neįtraukta miškų žemės kaina.
(Komentaras: miškų ūkio ekonomistas Dr. (HP) Stasys Mizaras yra paskaičiavęs, kad pirmos, antros ir trečios grupių miškuose yra beveik trečdalis visų šalies medynų tūrio (126,6 mln. m3, 31,2 procento). Brandžių pagal ūkinių (IV gr.) miškų kirtimo amžių - 35,3 mln. m3, iš jų - 22,9 mln. m3 kirsti draudžiama arba yra padidintas kirtimų amžius. )

Pasak valstybės turto apžvalgos, daugiau nei 40 valstybei priklausančių Lietuvos miškininkystės sektoriaus įmonių nuosavo kapitalo grąža (ROE, kiek grynojo pelno tenka nuosavam kapitalui) pernai siekė 1,2 procento. Tai buvo didžiausias nuosavo kapitalo grąžos rodiklis. Valstybės valdomose energetikos sektoriaus įmonėse 2009 metais jis buvo minus 12,9 proc., transporto sektoriuje - 0,2 proc. ir kitos veiklos, daugiausiai kelių priežiūros įmonėse, - minus 0,2 procento.

„Tačiau Lietuvoje, skaičiuojant nuosavo kapitalo grąžą, neįtraukiama miško vertė, grąža skaičiuojama tik nuo urėdijų turimų įrenginių ir kito fiksuoto turto. Todėl nuosavo kapitalo grąžos rodikliai yra stipriai išpūsti. Jeigu būtų įtraukta miško vertė, kapitalas padidėtų kelis  kartus ir automatiškai suprastėtų rodikliai", - aiškina A.Audickas.
(Komentaras:
Pažymėtina, kad LR Vyriausybės sudaryta Saulėlydžio komisija jau anksčiau yra pasisakiusi, jog valstybės įmonės statusas yra atgyvenusi, nebeaktuali ir nykstanti teisinė forma, o dabar veikiančios įmonės turi būti griežčiau kontroliuojamos.)

Jei turtas - valstybės, tai ir niekieno,- konstatuoja dienraštis "Verslo žinios", 2010-07-10 aptardamas valstybės nuosavybėje esančio likvidaus komercinio turto panaudojimą (skaičiuojama, kad jo turima vertė sudaro ~21 mlrd. Lt. Tai sudaro apie 20% metinio šalies BVP)

Lietuvos valstybės turto apžvalgoje lyginamas Lietuvos ir Švedijos valstybinių miškų pelnas pardavus kubinį metrą medienos. Pasak apžvalgos, Švedijos miškus valdančios valstybinės įmonės „Sveaskog" grynasis pelnas,  tenkantis vienam kubiniam metrui parduotos medienos, 2009 metais siekė 23 litus, 2008 metais - 16 litų. Tuo tarpu Lietuvos valstybei priklausančių miškų sektoriaus vienam kubiniam metrui parduotos medienos tenkantis grynasis pelnas 2009 metais siekė 1 litą, 2008 metais - 4 litus.

Pasak ataskaitos, 2009 metais valstybinių miškų sektoriuje dirbo 3,8 tūkst. darbuotojų, didžioji dalis medžių kirtimo ir medienos gabenimo iš miško darbų buvo užsakoma ir darbus atliko privataus sektoriaus darbininkų. Švedijos „Sveaskog" darbuotojų skaičius 2009 metais siekė 958. Lietuvoje vienam miško sektoriuje dirbančiam valstybės darbuotojui teko 324 ha miško, Švedijoje - 4,49 tūkst. ha.

Valstybei priklausančius miškus valdo generalinė miškų urėdija, kuriai priklauso 42 urėdijos, o jos skirstomos į 642 padalinius.

Bendras Lietuvos medynų plotas yra 2 mln. ha, iš kurių 0,8 mln.ha yra privatūs miškai, apie 1 mln. ha priklauso valstybei ir 0,2 mln. ha yra miškai, rezervuoti nuosavybės teisės atkūrimui.

Valstybės valdomo komercinio naudojimo turto metinę apžvalgą rasite šiuo adresu: www.lrv.lt/en/news/review/ (anglišką ir lietuvišką versijas).

 

Parengta pagal Ūkio ministerijos, svetainių vz.lt, manoukis.lt, lrv.lt pranešimus
2010-07-10