Naujienos

Tvarkant vėtros suniokotus miškus būtina prisilaikyti nustatytos tvarkos

Milijoniniai nuostoliai. Generalinės miškų urėdijos preliminariais duomenimis uraganinis vėjas valstybiniuose miškuose išvertė ir išlaužė daugiau nei 250 000 ktm medienos. Labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijų miškai – Dubravos (70 tūkst. ktm), Švenčionėlių (50 tūkst. ktm), Valkininkų (40 tūkst. ktm), Prienų (30 tūkst. ktm), Varėnos (25 tūkst. ktm), Kaišiadorių (25 tūkst. ktm). Preliminariais skaičiavimais nuostoliai siekia daugiau nei 10 mln. Lt.

Panaši nuostolių statistika ir privačiuose miškuose, kur vėtra ištisus plotus  pavertė styrančių nuolaužų plyne, lyg degtukus  išlaužydama  medžius. Vertinama, kad  vien pietryčių Lietuvos regione sunaikinta maždaug 30 kilometrų pločio ir 50 kilometrų ilgio miškų. Prasidėjęs Dzūkijoje škvalas nusiaubė ir Kauno apylinkes.

Trūksta miško darbininkų, tačiau saugumas-svarbiausia. Vėjų nusiaubtus pušynus stengiamasi kuo greičiau sutvarkyti, kadangi kitaip šiltu metų laiku greitai genda (mėlynuoja) mediena. Tačiau dirbti miškuose geriau patikėti profesionalams. Jau sklebiama apie skaudžius atvejus, kai buvo sunkiai sužaloti bandę patys pjauti audros sulaužytus medžius žmonės.

Gyventojus  raginame nepiktnaudžiauti susidariusia padėtimi ir nesiimti neteisėtų veiksmų. Žinotina, kad be regioninių Aplinkos apsaugos departamentų Miškų kontrolės skyriaus inspektorių išduotų leidimų negalima tvarkyti nulūžusių medžių. [Kontaktus rasite čia...>>>] Gyventojams leista patiems savarankiškai tvarkyti tik tuos nulaužtus ar išrautus medžius, kurie trukdo automobilių ir pėsčiųjų judėjimui. Kitoks "pasimalkavimas" valstybiniame ar privačiame miške be suderinimo su to miško savininku ar valdytoju ir neturint būtinų leidimų  yra griežtai draudžiama ir baustina. 

ES parama. Primename, kad tiek privačių miškų savininkai, tiek ir valstybinių miškų valdytojai stichinių nelaimių pažeistų miškų sutvarkymui ir atkūrimui gali pasinaudoti ES parama.

GMU 2010 m. rugpjūčio 10 d. pateikia informaciją apie ankstesnias miškus niokojusias audras:

Didžiausios miškų vėjavartos Lietuvoje

   · 1967 m. lapkričio mėn. antroje pusėje vėtra apėmė visą Žemaitiją. Išversta ir išlaužyta per 3 mln. m³ medienos. To meto sąlygomis tai buvo 3 metų pagrindinio miško naudojimo biržė. Vėjovartų likvidavimui buvo mobilizuotos visos to meto miškų urėdijos (miškų ūkiai). Su kitų urėdijų pagalba padariniai buvo likviduojami 2 metus, o dar 1 metus pačios urėdijos tvarkė savo pajėgumais.

   · 1993 m. sausio 12 d. apėmė didelę dalį Žemaitijos. Išversta apie 700 tūkst. m³ medienos. Vėjavartos likviduotos pačiu miškų urėdijų jėgomis. Būtent po šių vėjovartų kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija, kurios maksimumas buvo 2004-2005 metais.

   · 1999 m. pabaigoje uraganas „Anatolijus“ išlaužė ir išvertė apie 350 tūkst. m³ medienos. Nukentėjo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko miškai, kurių sutvarkymas buvo pavestas ir sėkmingai atliktas VĮ Kretingos miškų urėdijos darbuotojų jėgomis.

   · 2005 m. pradžioje uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. m³ medienos (tai sudarė apie 12 proc. metinių kirtimo apimčių). Nukentėjo Žemaitijos miškų urėdijos, iš jų labiausiai Mažeikių, Joniškio, Telšių, Kuršėnų, Šiaulių miškų urėdijos. Švedijoje uraganas nuniokojo 75 mln. m.³ (90 proc. metinių kirtimo apimčių), Latvijoje 7,4 mln. m.³ (60 proc. metinių kirtimo apimčių), stipriai nuniokojo Vokietijos ir Austrijos šalių miškus. Tada miškų urėdijos susidūrė su darbo jėgos trūkumu, nes daugelis kirtėjų išvyko į Skandinavijos šalis likviduoti audros padarinių.