Naujienos

2010 - 12 - 21

Kas stovi už aplinkosaugininkų demaršo prieš J.Šimėną?

Šį pirmadienį (2010-12-20) visuomenininkais save vadinantys kelių aplinkosauginių organizacijų atstovai  surengė prieš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Joną Šimėną nukreiptą demaršą, reikalaudami  jo atstatydinimo.

Per Seimo sekretoriatą Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai žalieji įteikė oficialų kreipimąsi, kuriame metami  drastiški kaltinimai, neva vadovaujant Jonui Šimėnui, Seimo Aplinkos apsaugos komitete prasidėjo per visą Nepriklausomybės laikotarpį nematytas kryptingas Lietuvos gamtos naikinimas  ir reikalaujama atstatydinti J.Šimėną dėl esą destruktyvios jo veiklos, galinčios padaryti nepataisomą žalą Lietuvos gamtai ir visuomenei.

Žaliųjų judėjimo lyderis Rimantas Braziulis viešai pagrasino, kad aplinkosauginės organizacijos „ras būdų jį atstatydinti, ir jis niekada nebebus Aplinkosaugos komiteto pirmininku, aplinkos ministru ir niekada nebesivadins aplinkosaugininku“.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas kategoriškai atmeta jam kai kurių nevyriausybinių organizacijų atstovų adresuojamus kaltinimus. Politikas tvirtina neketinąs atsistatydinti.

„Nematau dėl ko. Visą laiką buvau aplinkos saugojimo pagal darnaus vystymosi principą šalininkas. Mes turime saugoti gamtą, turime apsaugoti tuos, kurie yra silpnesni už žmogų, bet žmogus taip pat turi teisę gyventi, o ne emigruoti į užsienį, nes čia jo žemė, jo Tėvynė. Turime taip suderinti santykius tarp gamtos ir žmogaus, kad valstybė galėtų vystytis“, – sakė J. Šimėnas, neatmesdamas galimybės kreiptis į teismą.

„Kategoriškai atmetu kaltinimus, svarstau galimybę ginti savo teises, garbę ir orumą teisme. Galų gale esu apjuodintas“, – reagavo į jam mestus kaltinimus J. Šimėnas.


 
 Demaršo prieš J.Šimėną aktyvistai R.Juknys, A.Knystautas, Ž.Morkvėnas, R.Braziulis
 Miško savininkas J.Lipavičius išsakė LMSA poziciją

 

***************************************

Stebint įvykius kyla retorinis klausimas - kas yra tokio demaršo dirigentai ar dirigentės? Nesiimant vertinti J.Šimėno ar G.Kazlausko asmeninių savybių, tačiau prisimenant jų užimamas pareigybes, negalima neprisiminti, kad vos tik dabartiniai aplinkos ministras ar Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas pabandydavo bent pradėti diskusiją dėl vienpusiškos vien į draudimus orientuotos aplinkosaugos politikos peržiūrą, iškart gaudavo "sistemos" gynėjų atkirtį.   Antrą dešimtmetį kryptingai įgyvendinant nuostatą, kad "gamtą reikia saugoti nuo žmogaus"  akivaizdžiai nepatinka labiau subalansuotas požiūris.

Kaip neprisiminti vieno svetainėje pasirodžiusio komentaro:

Kažkaip sutampa, kad kur tik pakvimpa dideliais investiciniais projektais, ten iš karto pasirodo arenoje "gamtos gynėjai" ir "visuomenininkai". Gal plačiajai visuomenei ir nėra žinoma, tačiau radikalios (bet kartu ir labai "komercializuotos") aplinkosaugos klano kurpiama teisinė sistema priėjo absurdo lygmenį. Kurta buvo taip, kad prisidengiant natūraliu žmonių palankumu gamtosaugai būtų visiems viskas draudžiama, o kai kuriems reikalingiems žmonėms "išimtiniais atvejais"- galima. Ekokrato svajonių viršūnė- reguliuoti visų žmonių gyvenimus kaip tik sumąstant, kad visi pas jį (ją) eitų nuolankais prašytojais leidimo visose gyvenimo srityse. Jei kas "tinkamai" paprašydavo, ar buvo "reikalingas" sistemai žmogus- tokiems žinybiniais sprendimais "patvarkydavo" , paplanuodavo, paprojektuodavo ir t.t. kaip reikia ir atsirasdavo "išimtis". Kas galėtų paneigti, kad "išimtiniai atvejai" atsirasdavo ne už dyką?? Bet kai Konstitucinis Teismas konstatavo, jog poįstatyminiais aktais negalima leisti to, kas nėra numatyta įstatymuose (šiuo atveju- Miškų įstatyme), pagal galiojantį ekokratų ir biurokratų pastangomis sukurptą Miškų įstatymą bet kokios statybos ir rekonstrukcijos bet kurioje miškų ūkio paskirties žemėje (sovietinis reliktas, likęs tik Lietuvoje) tapo neteisėtomis. Už įstatymo ribų. Tas palietė ne tik privačius piliečius, miškų ir žemių savininkus, tačiau galioja ir valstybei. Įstatymuose nėra jokios realios galimybės pakeisti miškų ūkio paskirčiai (ten gali net neaugti miškas) į kitokią paskirtį. Tad jau antri metai stringa šimtais milijonų vertinami valstybiniai infrastruktūriniai projektai tiek Aplinkos, tiek ir Susisiekimo ministerijoms. Vyriausybė dar pavasarį skubos tvarka pateikė Seimui Miškų įstatymo pataisas, kurios nesprendžia savininkų problemų, tačiau leistų pakeist žemės paskirtį infrastruktūrinių projektų įgyvendinimui.
Bet pajutę tai iškarto pasirodė arenoje "gamtos gynėjai" ir "visuomenininkai", klaidindami bei gąsdindami visuomenę nebūtais dalykais. "Miškus sunaikins", "atsidursime kolektyviniame sode, kuris bus aptvertas, kur gyvens šunys" ir t.t.

Kas galėtų paneigti, jog tikrovė labai paprasta- jei suinteresuoti savalaikėmis infrastruktūrinių projektų investicijomis "susimokės", kad tokie "visuomeninkai" nustotų mušę būgnus, tuomet tokie nurims lyg nieko ir nebuvo.... Argi pirmas kartas taip:(

O ką manote Jūs? Pasidalinkite savo įžvalgomis.