Naujienos

Siekiai manipuliuoti viešąja opinija (skleidžiant nepagrįstus gąsdinimus) tolimi nuo realios aplinkosaugos

"Visiškas nusišnekėjimas. Absoliutus. Net neturiu komentaro",- reaguodamas į judėjimo "Už gamtą" aktyvisto Algirdo Knystauto mestus kaltinimus beatodairišku šalies gamtos naikinimu reziumavo  Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas nacionalinio radijo laidoje "Ryto garsai" vykusios diskusijos "Kaip saugomas teritorijas paveiks rengiami įstatymai?" metu.

"Reikia visuomenei aiškiai pasakyti, kad naudojantis natūraliu lietuvio jausmu-meile gamtai-yra manipuliuojama visuomenės nuomone"- kalbėjo Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis, pridurdamas, kad "Lietuvoje turėtume pirmiausiai apsispręsti ar mes naudojam turimus išteklius ir ar saugom ir tvarkom gamtinę aplinką žmogui, ar mes kaip tik, atvirkščiai, saugom mūsų teritoriją nuo žmogaus" .  

"Tokio masyvaus spaudimo nebuvo per 20 nepriklausomybės metų (...). Tas puolimas susideda iš didžiulio kiekio antigamtosauginių teisės aktų, kuriuos siekiama įteisinti skubos tvarka, plačiai nesvarstant, nekviečiant į Seimo posėdžius nevyriausybininkų", - kalbėjo Algirdas Knystautas.

Gamtosauginių visuomenininkų aktyvistai priešinasi Statybų, Teritorijų planavimo, Miškų bei Saugomų teritorijų įstatymų keitimams. Jie skleidžia pramanas,kad neva "jau kurį laiką Lietuvoje vyksta beprecedentinis puolimas prieš gamtosaugines organizacijas bei žymius mokslo ir meno žmones, palaikančius kilnius Lietuvos gamtinio paveldo išsaugojimo tikslus", kad siekiama visuotinai "skaidyti miškus į mažus lopelius ir užstatyti atimant iš visuomenės priėjimą prie vandens telkinių ir saugomų teritorijų", deginti nerūšiuotas atliekas, naikinti Valstybės saugomų teritorijų tarnybą (VSTT) ir t.t. Anot jų, tokiomis pataisomis būtų "įteisinamas gamtos sunaikinimas" ir paminami visuomenės interesai.

Išklausyti laidą  galima internete: laidos "Ryto garsai" 2011-01-21 įrašo klausyti nuo 01:02-01.21"

 

Laidos vedėjai: Nevyriausybininkai skelbia, kad saugomoms teritorijoms gresia pavojus dėl rengiamų įstatymų pataisų. Vakar gamtosaugininkai nebe pirmą kartą išreiškė pasipiktinimą rengiamais „antigamtosauginiais" įstatymais, anot jų, puolimu prieš Lietuvos gamtą, kultūrą ir jomis besirūpinančias organizacijas ir įstaigas. Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja statybų, teritorijų planavimo, miškų bei saugomų teritorijų įstatymų pakeitimus. Ką konkrečiai numatoma keisti šiuose įstatymuose ir kaip tai atsilieps saugomoms teritorijoms, apie tai ir pakalbėsime Ryto garsuose. Pašnekovai - Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, judėjimo už gamtą vadovas, gamtos mokslų daktaras Algirdas Knystautas ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė, Lietuvo smiško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis.

 

VSTT direktorė R.Baškytė ir judėjimo "už gamtą" aktyvistas A.Knystautas	Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J.Šimėnas	Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas A. Gaižutis

Pokalbininkus šnekino laidos vedėjai Gabija Narušytė ir Saulius Liauksminas. 

Kviečiame susipažinti:

Žurnalistė: p.Knystautai, Jūs sakote, kad Lietuvoje netinkamai saugomos gamtos vertybės ir tam dar labiau pasitarnaus dabar kuriami keli įstatymai. Kokie konkrečiai įstatymai kelia nerimą?

A.Knystautas: Taip, dabar tikrai yra didelis puolimas prieš gamtosaugą ir tie visi įstatymai drąsiai vadintini antigamtosauginiai, kadangi visuose tuose įstatymuose silpninama gamtosauga, skatinamas aktyvus verslas, skatinamos statybos saugomose teritorijose, nesaugomose tritorijose, visur, visur, kur tiktai galima kažką daryti, prisidengiant kartais kilniais tikslais, tokiais kaip atsinaujinančios energijos, daromi tokie dalykai, kad man šiaušiasi plaukai, švelniai tariant.

Žurnalistė: O kaip silpninama, p.Knystautai, toji apsauga konkrečiai, kaip įstatymai tai apibrėžia?

A.Knystautas: Įstatymų projektuose, visur, kur yra gamtosauginės nuostatos, kur yra numatomi kažkokie apribojimai, jie visi yra šalinami, ir kaip pavyzdys, šalinamos saugomų teritorijų ekologinės zonos, pagal įstatymo projektą, pagaliau Natūra 2000 tvirtinama situacija, siūloma, kad būtų nebe vientisas gamtinis karkasas, reiškia jo nebelieka, ir daug kur saugomos teritorijos įstatyme nebelaikomos vertybe. Žodis vertybė yra išbraukiamas. Ir čia yra aplamai tokie simptomatiniai dalykai, kurie atsisipindi kiekviename iš tų įstatymų ir kelia didžiulį nerimą, kad pastaruoju metu šitai labai labai suaktyvėjo, kažkodėl tai reikia daryti labai skubiai, be detalaus svarstymo ir šitas kelia ne tik tai nerimą, bet ir pagrįstus įtarimus tarp gamtosauginių organizacijų. Be to dar didelis puolimas prieš gamtosaugines organizacijas, vieningas puolimas, atviras šmeižtas, grąsinimai kelia labai labai didelį nerimą, ir jeigu mes nesusikibsime už rankų simboliniame žaliajame baltijos kelyje, tai bus labai liūdna padėtis, nes nebeturėsime savo gamtos.

Žurnalistas: p.Šimėnai, Jūs, kaip vienas iš šių įstatymų kūrėjų, aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, kaip galėtumėte atremti štai tokius argumentus? P.Knystatutas sako, kad skatinamos statybos saugomose teritorijose, verslas, vyksta puolimas prieš gamtosaugines organizacijas?

J.Šimėnas: Na, aš galėčiau pasakyti, kad visiškas nusišnekėjimas, absoliutus, neturiu komentaro. Pirmiausia tai trūksta kvalifikacijos p.Knystautui iš viso politiniuose mąstymuose ir dabar kai mes pradėjome ieškoti to darnaus vystymosi kelio, kur norim suderinti aplinkosaugoje žmogaus gyvenimo galimybes ir ekonominio vystymosi galimybes, jie pradėjo patys pulti, juk jie gi puola mus, jie vaikšto su pareiškimais pas seimo pirmininkę. Niekas žaliųjų nepuola ir mūsų komiteto visų posėdžių durys yra atviros, kas nori ateina, kada nori ateina, diskutuojame, žiūrime, jie paima iš konteksto kokį nors vieną sakinį arba vieną žodį ir tada vynioja tą siūlą.

Žurnalistė: p.Šimėnai kaip vis dėlto keičiasi tie įstatymai, kokie tie apribojimai, kaip sako p.Knystautas, yra naikinami?

J.Šimėnas: Niekas nenaikinama, juo labaiu, kad mes iš tikrųjų peržiūrime galimybę reglamentus peržiūrėti, ką ten galima daryti ir ko negalima daryti. Ir patys gamtosaugininkai susimaišė savo mąstyme, pavyzdžiui kai mes pasiūlėme peržiūrėti Kuršių nerijoje esančio Naglio gamtinio rezervato ribas, atskirti rezervatines ribas nuo kraštotvarkinių kraštovaizdžio draustinio ribų, jie tada susimaišė ir sakė, kad viskas čia yra gamtiška ir panašiai. Žodžiu, pirmiausiai reikia suprasti patiems ko nori, o tada pradėti šaukti. Dabar pats šaukia, pats muša ir pats rėkia. Patys vaikšto ir patys sako, kad juos naikina, bet dar nėvienos organizacijos niekas nesunaikino, nė vienos saugomos teritorijos nesunaikino, ir nesunaikins niekada, šito mes nedaleisime niekada. Ir niekas nevyksta už uždarų durų kaip jie kalba, bet kad mums nereikia kiekvienu atveju atsiklausti p.Knystauto ką mums daryti, jis labai įsižeidė.

Žurnalistas: p.Knystautai, Jūs girdite, kad p.Šimėnas sako, kad saugomų teritorijų niekas nenaikina ir niekas nesiruošia naikinti.

A.Knystautas: O kodėl tada reikia naikinti saugomų teritorijų tarnybą?

J.Šimėnas: Kokią tarnybą? Apie ką Jūs čia šnekate? Kur parašyta, kad tarnyba naikinama? Iš kur Jūs ištraukėte tokį dalyką?

A.Knystautas: Įstatymo projekte yra išbraukta.

J.Šimėnas: Kokiam projekte? Nėra tokio įstatymo projekto, kuriame būtų taip parašyta.

A.Knystautas: Toks projektas guli pas mane ant stalo.

J.Šimėnas: Nu jeigu Jūs turite jį pasidaręs pats.

A.Knystautas. Jinai, p.Bradausko iniciatyva yra išbraukta.

Žurnalistas: p.Baškyte, kaip Jūs galėtumėte komentuoti štai tokius kaltinimus ir nesutarimus iš kitos pusės?

R.Baškytė: Keletų aspektų reikėtų pakomentuoti. Pirmiausia aš norėčiau pradėti nuo darnios plėtros. Taip, mes seniai žinom šitą principą ir visur girdime, kad viskas turi būti paremta šituo principu, bet darni plėtra galima tik tuomet kai yra stipri aplinkosauga. Iš tiesų, oficialaus projekto nėra, bet jisai yra rengiamas seimo narių darbo grupės. Šitoj darbo grupėj iš tiesų nėra nei specialistų, nei visuomenės atstovų, todėl ir kyla nevyriausybininkams, tautos atstovams klausimai, kodėl rengiama slaptai, jei ruošiamasi daryti gerus dalykus.  Na, o kad nuostatos dėl saugomų teritorijų naikinimo siūlymai tokie yra, be kita ko, ankstesnėse darbo grupėse buvo diskutuojama šitu klausimu ir buvo pasakyta, kad negalima panaikinti, tik tokiu atveju jei buvo sunykusios vertybės. Daugeliu atveju yra siūloma numatyti jų naikinimą, įskaitant ir valstybinius parkus, t.y. nacionalinius, regioninius, ir draustinius, nenurodant jokių aiškių kriterijų ir pagrindo, tiesiog teikiant arba suinteresuotiems asmenims arba savivaldybių iniciatyva. Na o aš, p.Šimėną šiuo atveju suprantu, nes mano žiniomis, jis nėra šitos darbo grupės narys, ir kadangi oficialiai neteikiama jokia nuostata, nediskutuojama, todėl ir susidaro neaiškumai. O kad visuomenė rūpinasi tai yra natūralu, normalu.

Žurnalistas: p.Šimėnai, ką Jūs galėtumėte atsakyti į tai?

J.Šimėnas: Aš iš esmės su Baškyte sutinku, nes kai nėra oficialios jokios nuomonės, tada susapnuoja koks nors Braziulis, kad kur nors kas nors naikinama ...

Žurnalistė: Kodėl nėra diskutuojama p.Šimėnai?

J.Šimėnas: Nėra apie ką diskutuoti, nes nėra tokio projekto. Buvo parengti trys, ar jau keturi, saugomų teritorijų projektai, tai seimo valdyba apsisprendė, kad negalima svarstyti tų radikaliai priešingų projektų ir reikia parengti vieną bendrą projektą. Sukurta darbo grupė, kuri dirba atvirai, o kad nepasikvietė Knystauto į tą darbą, tai Knystautas įsižeidęs baisiausiai. Gali būti įsižeidusių ir tūkstančiai kitų žmonių.

Žurnalistė: Na, o dabar pasiklausykime, ką sako miškininkai, kuriuos taip pat liečia minėti įstatymai? Jeigu seimas pritars įstatymų pataisoms būtų supaprastintas miško žemės tikslinės paskirties keitimas, bendrasavininkų turimo miško valdų atsidalinimas, taip pat įstatymo projekte numatyta leisti atkurti buvusias sodybas, šiuo metu esančias miškais apaugusiose teritorijose. LMSA pirmininkas Algis Gaižutis sako, kad siūlomas įstatymo projektas daugiau yra orientuotas privačiuose miškuose susikaupusioms problemoms spręsti ir jis pabrėžia, kad reiktų apsispręsti ar gamtiniai ištekliai bus naudojami žmogui, ar saugomi nuo jo.

A.Gaižutis: Šiuo metu biurokratinė sistema ir įstatymai tiek supainioti ir suvelti, kad netgi valstybiniams projektams, investicinimas, atliekamus darbus yra neįmanoma vykdyti, nes valstybė, valstybiam miške, negali įgyvendinti valstybinio projekto, jeigu ten yra valstybinė miško žemė. O šitas įstatymas nukreiptas ne į valstybinių miškų kažkokių tai problemų sprendimą, o būtent į privačiuose miškuose susikaupusių problemų nors pradėjimą spęsti. Įsivaizduokit, ūkininką, nuo senų senovės ariantį žemę, kuri dabar priskirta miškų ūkio paskirties žemei. Šiuo metu jis iš karto pagal galiojančius įstatymus nusižengia, nes miškų ūkio paskirties žemė ariama negali būti. Žodžiu, čia yra atstatymas teisinės tvarkos, kad ja būtų galima vadovautis.

Žurnalistė: Ar visi miškų savininkai vertina panašiai, teigiamai tą įstatymą?

A.Gaižutis: Tikrai neteko girdėti, kad kas nors turėtų prieštaravimų, yra kaip tik tai nuomonių, kad šitie pakeitimai yra nepakankami, kad tai yra tiktai kosmetiniai pataisymai ir kad miškų įstatymas kurtas  tuo metu kai buvo praktiškai 100 proc. valstybinė miškų nuosvybė, jame atskiros nuostatos yra pasenę. Įstatyme turėtų būti nustatytas reglamentavimas atsižvelgiant, kad yra kelios miškų nuosavybės formos, kad yra ne vien tiktai stambūs, kompaktiški urėdijų valdomi miškų plotai, bet yra ir fragmentiškai įsidėstę smulkūs privačių miškų savininkų sklypai.

Žurnalistė: Gamtosaugininkai sako, kad siūlomi šie keturi įstatymų projektai yra antigamtosauginiai, kad jie pakenks gamtai, kaip Jūs tai vertinat?

A.Gaižutis: Na, mes Lietuvoje turėtume pirmiausiai apsispręsti ar mes naudojam turimus išteklius ir ar saugom ir tvarkom gamtinę aplinką žmogui, ar mes kaip tik, atvirkščiai, saugom mūsų teritoriją nuo žmogaus. Per paskutinius 15 metų politika buvo nuosekliai įgyvendinama gamtausoginės biurokratijos, jai pritarančių aplinkosauginių radikalų [rėksnių], kad būtų saugoma gamta nuo žmogaus. O pastaruoju metu pamačius, kad žmonės iš Lietuvos išvažiuoja, ir kad mes pirmiausia turėtume spręsti kaip išlaikyti žmones Lietuvoje, buvo pagaliau suprasta, kad reikia naudoti, ir kad turi būti nauda tiek ten gyvenančiam žmogui, tiek valstybei, tiek ir visai visuomenei. Reikia visuomenei aiškiai pasakyti, kad naudojantis natūraliu lietuvio jausmu- meile gamtai-yra manipuliuojama visuomenės nuomone.  Šiuo metu, pagal saugomų teritorijų įstatymo galiojančias nuostatas, visos teritorijos, kurios paskelbtos saugotinomis, jeigu jas visas apskaityti kaip tai privalu pagal įstatymą, mes jau turėtume virš 60 proc.visos Lietuvos teritorijos, net nešnekant apie miškus, kaip būtent patenkančius į saugomas teritorijas. Tuo tarpu mūsų biurokratai ir aplinkosaugininkai šaukia visu balsu, kad mes turime per mažai saugomų teritorijų.

Žurnalsitė: p. Knystautai, štai girdėjme miškininkų poziciją, p. Gaižutis sako, reiktų apsispręsti ar gamtiniai ištekliai bus naudojami žmogui ar saugomi nuo žmogaus, ką Jūs manot apie tai?

A.Knystautas: Liūdnai skamba tos visos frazės - gamtosauginiai rėksniai ar dar kažkas tai. Žmonės, kurie turi interesą, kaip sakė p.Gaižutis, privatūs miškų savininkai nė vienas nepasisakė prieš šitą įstatymą. Keista, neabejoju, kad yra kurie pasisakė, bet dauguma ne, kadangi tai yra privatus interesas ir interesas piniginis. Kad gamtosaugininkai neturėdami jokių nuosavybės teisių, nors kai kurie ir turi, sako, kad reikia saugoti, tai yra nesuprantama, tai yra visai kita ideologija, visai kitas supratimas, jokio globališkumo, savas kiemas, lietuvio meilė gamtai ir dar kažkokie tai dalykai, argumentai, kurie yra pseudoargumentai. Eina kalba ne apie Lietuvos ateitį, o einama skustuvo ašmenimis, iš vienos pusės gamta, iš vienos pusės žmogus. Tai čia yra ne darni plėtra. P. Gaižutis pasisako tik už žmogaus gamtą. Tarptautiniai įsipareigojimai, aišku p. Gaižučiui visai nesvarbūs, ir va saugomos teritorijos p. Gaižučiui 60 proc.užima, o konservatorei p. Rutkelytei saugomos teritorijos užima 98 proc. Lietuvos. Matote, kažkaip visa Lietuva yra rezervatas.

Žurnalistas: Ką Jūs galėtumėte į tai atsakyti p. Baškyte, kad Lietuvoje 60 proc. užima saugomos teritorijos.

R.Baškytė: Jeigu yra teigiama, kad nėra apskaitos, tai kaip galima teigti tokius skaičius? Kita vertus, saugomos teritorijos nevienodos ir skaičiuojamos daugelyje šalių yra rezervatų nacionalinių parkų, regioninių parkų, draustinių plotas. Jų steigimas yra orientuotas į vertybių išsaugojimą ir kitus tikslus. Aš noriu pasakyti, kad Lietuvoje saugomoms teritorijoms priskiriamos apsaugos zonos, kurios savo esme yra skirtos žmonių sveikatai. Na jei dabar girdime spaudoj, dėl kiaulininkystės kompleksų ir kitų ūkių plėtros, tai tokių zonų buvimas apsaugo pačius žmones nuo jų sveikatai, jų aplinkai netinkamo objekto atsiradimo. Bet aš dar šiek tiek norėčiau grįžti prie miškų naudojimo, dabar neva kaip teigia p.Gaižutis yra uždraustas miškų naudojimas, toli gražu ne, jeigu miško naudojimas lygu statybos miškuose, tada aš su juo sutinku, bet kita vertus jokios naudos valstybei nebus leidus statybas miškuose, net ir mažiausiuose miško plotuose.

Žurnalistė: p.Šimėnai, Jūs sakėte, kad dabar rengiami įstatymai ištikrųjų nepakenks saugomoms teritorijoms, neprarasime tų vertybių. Kuo galėtumėte tai pagrįsti, kad įstatymai saugoti joms nepakenktų?

J.Šimėnas: Manau, kad pataisos, kurios rengiamos, visos daromos aiškumo kryptimi, kad įstatymus suprastų ne vien aplinkosaugininkai, bet ir žmonės, kurie turi jų laikytis. Juk įstatymai kuriami ne aplinkosaugininkams, bet žmonėms, o šiandien jie tokie, kad žmonės nesupranta. Štai sakykim, paminėjo Rūta Baškytė rezervatus, parkus, draustinius, o kodėl nieko nekalba apie gamtinį karkasą, kuris yra apjungiantis dalykas ir pažiūrėkite kaip planavimo schemose gamtinis karkasas yra interpretuojamas. Bendruose planuose gamtinis karkasas yra interpretuojamas kaip saugoma teritorija, štai ir atsiranda problema, kaip supranta tą gamtinį karkasą patys žmonės arba planuotojai, kurie planuoja teritorijas ir taip toliau. Problemų ištikrųjų yra daug ir jas reikia spęsti ir mes suprantame, kad jas reikia spręsti. Deja, va tie žmonės, kurie radikaliai puola mus, kad mes ieškome sprendinių, jie patys nesuvokia susipainioję sąvokose ir trukdo dirbti. Aš labai dėkoju, kad ta diskusija yra, gal pagaliau visuomenė pradės atskirti pelus nuo grūdų.

Žurnalistas: p.Šimėnai, tikėkimės, kad šita diskusija tarp gamtosaugininkų ir seimo narių įgaus konstruktyvų pobūdį, tikimės, kad bus rasti bendri priimtini sprendimai.

lietuvosmiskai.lt dėkojame mūsų neetatinei korespondentei Monikai Lastauskienei už kruopštų darbą laidos turinį perrašant į tekstinį variantą.