Naujienos

Seimas šiandien vykusiame posėdyje pritarė aštrius debatus sukėlusiom Miškų įstatymo (Nr. XIP-1649(2)) pataisom. Parlamentarai paliko savininkų suskirstymą į "tikruosius" ir "netikrus",   atmetė  siūlymą leisti savininkams kurtis savo valdose, jei ten anksčiau nebuvo sodybų, tačiau sutiko su išimtimis, kai miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis valstybinės svarbos objektams įrengti. Tai nėra galutinis sprendimas. Tam, kad pataisos būtų priimtos, Seimas dar viename posėdyje turės balsuoti pakartotinai.

 

Po svarstymų 2011-04-13 suredaguotas Miškų įstatymo pakeitimų projektas XIP-1649(3)  skelbiamas čia ...>>>

Rytiniame posėdyje Seimas po svarstymo pritarė Miškų įstatymo pataisoms, kuriomis yra įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas reglamentuoti išimtinius atvejus, kada miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis.

Svarstymo metu Seimas nusprendė nepritarti nuostatai, pagal kurią miško žemė būtų galėjusi būti paverčiama kitomis naudmenomis iki 0,2 hektaro žemės ploto namų valdoms formuoti privačiose miško valdose, kai nėra galimybės formuoti namų valdą ne miško žemėje. Pagal priimtas Miškų  įstatymo projekto pataisas buvusias sodybas atstatyti privačioje miško žemėje galėtų tik neišlikusio nekilnojamojo turto buvę tikrieji savininkai arba jų tiesioginiai palikuonys. Teisė į buvusios sodybos atstatymą būtų netaikoma asmenims, tiesioginiais giminystės ryšiais nesusijusiems su buvusios nugriautos ar sunykusios sodybos savininkais, t. y. asmenims, nusipirkusiems ar kitaip įsigijusiems nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus.

Prie Seimo antradienį nuo ryto piketavę miškų savininkai įsitikinę, kad Seimo narius apokaliptiniais vaizdais miškuose gąsdinančių ir supančioti rankas miškų savininkams siekiančių veikėjų rūpestis miškais ir gamta esąs tik apsimestinis – taip šie tiesiog susireikšmina ir bando pateisinti aplinkosaugai skiriamų solidžių lėšų panaudojimą.

„Nekomentuosiu šio sprendimo, nes jis jau priimtas. Galiu tik apgailestauti, kad žaliųjų išplatinta informacija, padėtį miškuose piešianti apokaliptinėmis spalvomis, daugelį kolegų suklaidino ir per balsavimą jie susilaikė. Priėjimas prie saugomų teritorijų tikrai nebūtų apsunkintas, nes 80 proc. tokį statusą turinčių plotų priklauso valstybei, kur tikrai nebūtų vykdomos jokios statybos“, – po Seimo posėdžio kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Jis pastebi, kad svajojantys įsikurti savo miške žmonės kalba apie skirtingus dalykus, nei teigia žalieji radikalai. Pastarieji elgiasi kaip tikri ultrakairieji, paniškai bijantys privačios nuosavybės ir tuo baubu gąsdinantys visus kitus. Juk, tiesiant dujotiekį iš Jurbarko į Klaipėdą, bus iškirsti nepalyginamai didesni miško plotai, nei kuriant sodybas.

Įstatymo projektu siūloma reglamentuoti šiuos išimtinius atvejus, kai miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis:

• valstybinės svarbos objektams įrengti;
• inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti;
• visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti;
• naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai toje pačioje savivaldybėje nėra galimybės eksploatuoti šias iškasenas ne miško žemėje, Vyriausybės nustatyta tvarka;
• krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti;
• atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms, formuoti kai nėra galimybės formuoti tokias teritorijas ne miško žemėje.
• buvusias sodybas atstatyti privačioje miško žemėje nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės paskirties galėtų tik neišlikusio nekilnojamojo turto buvę tikrieji savininkai arba jų tiesioginiai palikuonys. Teisė į buvusios sodybos atstatymą būtų netaikoma asmenims tiesioginiais giminystės ryšiais nesusijusiems su buvusios nugriautos ar sunykusios sodybos savininkais, t. y. asmenims nusipirkusiems ar kitaip įsigijusiems nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus.

Parlamentarai pritarė, kad paversti miško žemę kitomis naudmenomis būtų draudžiama I grupės miškuose, II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, III grupės – draustinių miškuose, kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.Tokiose teritorijose  miško žemės paskirtį būtų leidžiama pakeisti tik valstybinės svarbos objektams įrengti.

Numatoma, kad privačios miško žemės savininkai, norintys ją peversti kitomis naudmenomis, privalėtų įveisti mišką ne mažesniame plote arba sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Reikalavimai įveisti mišką arba sumokėti piniginę kompensaciją būtų netaikomi už tą kitomis naudmenomis paverčiamos žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai.

Tuo tarpu asmenys, inicijuosiantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalėtų sumokėti į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, būtų mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.

Už šiuos įstatymo pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 9.

Kai kurioms pataisoms parlamentarai jau pritarė kovo 31 d. Tam, kad pataisos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.