Naujienos

2011 - 07 - 08

E.Derenka: Kas saugo medkirtį

Darbų miške niekada netrūksta, įrankių pasirinkimas taip pat gana didelis. Tačiau nepamirškime, kad medkirtystė, ypač vėjo pažeistuose medynuose, ar sausuolių kirtimas - ypač pavojingi darbai,- primena Eduardas Derenka, Mocevičiaus firmos „Ginalas" techninis konsultantas.

Todėl, prieš vykstant į darbus, ne prošal pavartyti literatūrą šia tema, paklausti profesionalių medkirčių patarimų. O asmeninėmis saugos priemonėmis privalo pasirūpinti kiekvienas, nusprendęs padirbėti tiek vėjavartyne, tiek sveikame medyne.

Dirbantysis privalo dėvėti apsauginį šalmą, striukę (liemenę) su ryškios spalvos juostomis ir šviesos atšvaitu, apsaugines pirštines, apsaugines kelnes bei avalynę. Nors šių priemonių dėvėjimas numatytas šalies teisėsaugos aktais ir darbdavys privalo jomis aprūpinti nemokamai, darbdaviai ar „šalis" (sudarant bendradarbiavimo sutartį ir nusiimant atsakomybę dėl saugos darbe reikalavimų vykdymo) gana dažnai gudrauja, ieškodami paprastesnių variantų, laviruodami tarp šių priemonių kainos ir spragų juridiniuose dokumentuose.

Tai kokios gi tos priemonės, kurios saugo tiek medkirtį - profesionalą, tiek malkautoją su motorpjūkliu?

Apsauginis šalmas (1 pav.) gaminamas iš specialaus plastiko. Jis saugo medkirtį nuo krintančių šakų. Prie šalmo tvirtinama veido apsauga bei specialios apsauginės ausinės.

Priklausomai nuo gamintojo, medkirčio šalmo veido grotelės gali būti plastikinės arba iš kitų medžiagų (metalinės) - brangesnis gaminys turės groteles, kurių darbo metu beveik nesimato. Ausinių konstrukcija taip pat skiriasi. Jos reikalingos slopinti motorpjūklio garsą. Dirbant varikliui maksimaliais sūkiais, leistinas triukšmas visuomet viršijamas, todėl apsauginės ausinės slopina jį iki gerokai mažesnių, nei nustatytas atitinkamais norminiais aktais. Norint teisingai nustatyti, ar motorpjūklis „triukšmauja" leistinose ribose ir neturi žalingo poveikio medkirčiui, matavimo davikliai turėtų būti montuojami ausinių viduje, o ne šalia medkirčio ar kitur.

Aišku, tikras medkirčio šalmas turi atitikti numatytus reikalavimus - EN 352, EN 397, EN 1731, EN 166 ir turėti gamintojo Atitikties sertifikatą. Pirkėjui pareikalavus, jis turi būti pateiktas. Taip pat valstybine kalba turi būti pateikiama šalmo naudojimo irpriežiūros instrukcija. Dažniausiai šalmo galiojimo laikas - 4-eri metai nuo pagaminimo datos arba 3500 darbo (dėvėjimo) valandų.

Apsauginės kelnės (tiksliau - priekinė jų dalis) turi specialų stiklo audinio pluoštą, sudarytą iš ne mažiau kaip 9 sluoksnių. Ši danga saugo medkirčio kojas nuo sužeidimo. Kai pjovimo grandinė įpjauna stiklo pluošto audinį, šis dėl didelės skaidulų trinties ir pasipriešinimo trūkimui sustabdo pjovimo grandinę ir kitas darbinės įrangos dalis per tam tikrą normomis nustatytą laiką (2 pav.). Pirmą kartą tokia medžiaga buvo išbandyta septintajame dešimtmetyje Švedijoje ir jos naudojimas įteisintas įstatymu. Nelaimingų atsitikimų statistikoje kojų sužeidimų nuo įpjovimo sumažėjo 10-12 kartų ir liko tik paskiri atvejai, susiję su kitomis aplinkybėmis. Netrukus reikalavimas naudoti apsaugines medkirčio kelnes buvo priimtas ir kitose Skandinavijos šalyse, o šiuo metu galioja visoje Europos sąjungoje (norma EN 381) bei kitose šalyse.

 

Dažnai mūsų šalyje argumentuojama, kad vasarą dėvėti šią aprangą nepatogu dėl karščio. Tačiau daugumoje valstybių, kur medkirčiams privalu dėvėti apsaugines kelnes, medienos ruoša vyksta tik šaltuoju metų laiku, todėl „vasarinė" versija Pabaltijui ar kitoms šalims, kur mediena ruošiama ištisus metus, kol kas nėra sukurta. Ir mums lieka pasirinkimas - saugumas ar komfortas.

Priklausomai nuo pjovimo grandinės judėjimo greičio, apsauginės kelnės (kaip ir striukės bei pirštinės) skirstomos į keturis apsaugos lygius (klases) - 0, 1, 2 ir 3. Kuo didesnis skaičius, tuo tvirtesnė apsauga ir didesnis galimas linijinis pjovimo grandinės judėjimo greitis: 0 lygis - iki 16 m/s, 1 - iki 20 m/s, 2 - 24 m/s ir 3 - 28 m/s. Apsaugos priemonėms gali būti suteikta ir 4 apsaugos klasė (32 m/s). Kalbant paprasčiau, motorpjūklio vidutiniai darbiniai alkūninio veleno sūkiai - apie 9000-11000 per min. Tokiems sūkiams įveikti pakanka 0 ir 1 apsaugos lygio. Tačiau kai kurių, ypač naujosios kartos motorpjūklių, alkūninis velenas gali suktis žymiai greičiau. Be to, genint šakas, pasipriešinimas pjovimui yra mažas ir grandinė sukasi greičiau, nei įprastai. Labiau patyrę profesionalūs medkirčiai, norėdami padidinti pjovimo našumą (taip pat sutaupyti degalų bei alyvos) ir turėdami techninių žinių, gali padidinti pjovimo grandinės judėjimo greitį, keisdami pjovimo juostos ilgį bei varančiosios žvaigždutės dydį. Visa tai įvertinus, reikėtų pagalvoti ir apie patikimesnę apsaugą - 2 ir 3 lygį.

Įsigydami tokią aprangą, taip pat reikalaukite Atitikties sertifikato (turėtų būti originalo kalba bei vertimas į lietuvių kalbą). Be to, apranga su stiklo audinio pluošto apsauga nuo įpjovimo (taip pat ir pirštinės bei striukės) pažymėtos specialiu ženkleliu (3 pav.) bei ES sertifikuotų patikros organizacijų piktogramomis.

Taigi tikroji apranga, sauganti nuo judančios pjovimo grandinės įpjovimo, yra labai atsakingai pagaminta, klasifikuota, patikrinta ir pateikta prekybai. Aprangos nedėvėjimas ar jos padirbiniai gali turėti skaudžių pasekmių.

Reikalavimai medkirčio striukei darbo apsaugos požiūriu yra du - ji turi būti su ryš kių (dažniausiai oranžinės) spalvų akcentu bei turėti šviesą atspindinčias juostas. Specialūs švarkai yra gaminami iš atmosferos poveikiui atsparių medžiagų, turi ventiliacines kiaurymes, taigi yra „kvėpuojantys".

Asmenims, dirbantiems bokšteliuose ar ant tam tikrų paaukštinimų ir genintiems šakas bei vykdantiems panašius darbus, privalu dėvėti striukę su priekinės dalies apsauga nuo įpjovimo. Apsauginis stiklo audinio pluošto sluoksnis saugo nuo pjovimo grandinės dirbančiojo krūtinę bei pilvo sritį. Ši apsauga taip pat turi apsaugos lygius ir atitinka normatyvą EN 381.

Apsauginės medkirčio pirštinės (4 pav.) turi apsaugą abiejose pusėse - viršuje ir delne, taigi atitinka normatyvą EN 381. Stiklo pluošto audinys saugo medkirčio plaštaką nuo judančios pjovimo grandinės, apie tai įspėja ir speciali piktograma.. Gali būti pagamintos iš odos arba iš odos su kitomis medžiagomis. Prekybos vietos, pareikalavus, privalo pateikti Atitikties sertifikatą. Naudojant pirštines ypač svarbu, kad joms minimalią įtaką turėtų drėgmė. Nors jų gamybai panaudojama geros kokybės oda bei kitos drėgmei nepralaidžios medžiagos, džiovinti sudrėkusias pirštines reikėtų ypač kruopščiai. Drėgnos pirštinės turi neigiamą įtaką ir medkirčio plaštakai. Šiuo požiūriu tikslinga naudoti motorpjūklius su šildomomis rankenomis, kurių kaitinimo elementai ne tik šildo delnus, bet ir džiovina pirštinių odą darbo metu. Elektrinis šildymas, kuriam energiją gamina specialus generatorius prie smagračio, gali būti išjungtas ir įjungtas.

Nors tokie profesionalūs motorpjūklių modeliai ir brangesni, bet ergonomikos požiūriu žymiai pranašesni už tradicinius.

Galiausiai liko „apsaugoti" medkirčio pėdą. Statistiškai motorpjūkliu dažniausiai pažeidžiama būtent kojų apatinė dalis, todėl medkirčio avalynei gamintojai skiria ypač daug dėmesio. Avalynė medkirtį turi saugoti ne tik nuo pjovimo grandinės, bet ir nuo svorio (rąsto), krintančio iš tam tikro aukščio ar spaudžiant iš viršaus, nuo drėgmės, nuo žemos temperatūros, slidaus paviršiaus ir galiausiai - nuo intensyvaus mechaninio poveikio, medkirčiui judant kirtavietėje. Avalynė gali būti odinė arba pagaminta iš gumos. Abiem atvejais medkirčio batai turi specialią piktogramą, informuojančią apie apsaugos lygį bei kitą jau minėtą specialią dokumentaciją, įrodančią avalynės atitikimą saugos normas EN 17249 (2004 m) ar anksčiau buvusias EN 344 ir 345. Vidinė struktūra bei specialūs priedai aiškiai matomi suomių firmos NOKIAN guminiame bate medkirčiui, turinčiame 3 apsaugos lygį. Tiek jame, tiek odiniame bate priekinėje bei šoninėje dalyje yra stiklo pluošto audinio sluoksnis (5 pav. 1), saugantis nuo pjovimo grandinės, pirštus saugo metalinė apsauga (5 pav. 3), pajėgi sulaikyti 200 J išorinį poveikį (atitinka normą EN ISO 20345), pade - metalinė plokštelė (5 pav. 2), atspari pado deformacijoms medkirčiui judant.

Taigi ši avalynė tik vizualiai atrodo labai paprasta. Dar vienas jos ypatumas yra tas, kad ji nebūna pašiltinta; tuo tikslu naudojami specialūs įdėklai.

Aišku, visos aptartos priemonės reikalingos saugoti medkirtį nuo judančios pjovimo grandinės bei kitų pavojingų veiksnių, bet ne tam, kad į darbo vietą atvykęs saugos darbe tarnybos inspektorius nubaustų darbdavį, jei dirbantieji jų neturės. Visa tai realiai saugo darbuotoją - tiek profesionalų medkirtį, tiek ūkininką, žiemą nusprendusį pasimankštinti miške,tiek miško savininką, ruošiantį malkas savo reikmėms.

Bet visada reikia prisiminti, kad šios apsaugos priemonės nepadės išvengti nelaimių dėl medkirčio profesinio darbo klaidų ar saugaus darbo reikalavimų nepaisymo. Taigi žinios ir patirtis yra pagrindinis saugumo garantas, o visa kita tikrai padės išvengti nelaimių, darbuojantis miške.

Straipsnis publikuotas žurnale "Mūsų girios", birželio mėn. numeryje

 

Eduardas Derenka, Mocevičiaus firmos „Ginalas" techninis konsultantas