Naujienos

2011 - 10 - 14

Gamtosaugininkai apšaukė Suomiją ir Švediją blogiausiai ūkininkaujančiomis miškuose valstybėmis pasaulyje

Švedijos gamtos išsaugojimo draugija nesenai apkaltino Švediją ir Suomiją esant blogiausiai savo miškuose ūkininkaujančiomis valstybėmis pasaulyje: neva antra blogiausia yra Švedija, o pati blogiausia - Suomija. Suomijos Miškų Asociacija stebisi tokiais neatsakingais žaliųjų organizacijos pareiškimais,- informuoja forest.fi

Švedijos gamtos išsaugojimo draugija (Swedish Society for Nature Conservation) š.m.rugsėjį didžiausioms naujienų agentūroms išplatino pranešimą , kuris savo drastiškumu ir nepagrįstumu yra išimtinis netgi nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų naudojamų veiklos būdų praktikoje. Skandinavijos miškininkai kaltinami neva blogai prižiūrintys miškus ir niokojantys bioįvairovę, kadangi kirtimuose palieka per mažą tūrį negyvos medienos (bioįvairovės medžių/anglų k.: retention trees).

Suomijos Miškų Asociacijos (Finish Forest Association) specialistas Hannes Mäntyranta stebisi, kad 1990-aisiais, kai Skandinavijos šalyse miškininkai nusprendė taikyti kirtavietėse medžių bioįvairovei palikimą kirtavietėse kaip būdą išsaugoti biologinę įvairovę, tuomet aplinkos apsaugos organizacijos karštai atmetinėjo šį metodą, kaip manipulaicijas viešąją opinija (greenwashing). O štai dabar gamtosaugininkų nuomonė pasikeitė kardinaliai priešingai ir siekiant kažkokių trumpalaikių tikslų, paliekami kirtavietėse medžiai jau laikomi pagrindiniu ūkininkavimo miškuose kokybės matu.

H.Mäntyranta siūlo vertinti rezultatus:pastaraisiais metais į Raudonąją knygą įtrauktų saugomų rūšių būklė miškuose ne blogėja, o priešingai gerėja, bioįvairovė miškuose gausėja. Miškininkavimo praktika patvirtina, kad labiausiai pasiteisinantis ūkininkavimas sudarant palankias sąlygas įvairių gyvūnų ir augalų įvairovei mmiškuose yra atkuriamieji kirtimai derinant su pavienių medžių bioįvairovei palikimu kirtavietėse.

Visą Hannes Mäntyranta straipsnį "Point of view: The second worst - and the worst" skaitykite portale forest.fi čia...>>>

******************

Lietuvosmiskai.lt komentaras: Lietuvoje situacija dėl supūdymui paliekamos medienos aplinkosaugininkų irgi dramatizuojama, nors negyvos medienos šalies miškuose sukaupta dideli kiekiai. Dėl biologinei įvairovei kirtavietėse paliekamų medžių. Didesnėse kaip 1 ha plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržėse privaloma palikti ne mažiau kaip 7 gyvus medžius 1 ha (iš kurių ne mažiau kaip 3 būtų senesni arba storesni negu vidutiniai medžiai medyne), ir ne mažiau kaip 3 negyvus medžius 1 ha storesnio kaip 20 cm skersmens. [Tas sudaro ~8 ktm ir daugiau medienos. Palyginimui- vienai šeimai žiemos sezono metu sunaudoja apie 8-12 ktm malkų]. Jeigu tokių negyvų medžių biržėje nėra, reikia palikti atitinkamą kiekį stuobrių (stuobrys - nulaužto ar nupjauto medžio stiebo ne trumpesnė kaip 1 m stovinti dalis). Mažesnėse plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržėse, kurių plotas nuo 0,5 iki 1 ha, reikalaujama palikti ne mažiau kaip 3 gyvus medžius (iš kurių ne mažiau kaip 2 būtų senesni arba storesni negu vidutiniai medžiai medyne), ir ne mažiau kaip 2 negyvus storesnio kaip 20 cm skersmens medžius (jeigu tokių medžių nėra - stuobrius). Taip pat teisės aktuose nurodoma, kad biologinei įvairovei svarbūs medžiai kirtavietėse turėtų būti paliekami suirti, t.y. negalima jų vėliau iškirsti kitų kirtimų metu.

Pasirinkimas	Paaiškinimas
	Funkciniai slapukai (būtini) Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės.
	Našumo slapukai Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja.
	Reklaminiai slapukai Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą.

Naujienos

Gamtosaugininkai apšaukė Suomiją ir Švediją blogiausiai ūkininkaujančiomis miškuose valstybėmis pasaulyje

Sekite mus

Duomenys

Vilnius

Kaunas

Informacija