Naujienos

2011 - 11 - 03

prof.V.Rudzkienė: Lietuvos saugomų teritorijų sistema ypač paini ir sudėtinga

Lietuvos saugomų teritorijų gyventojai savo teisėmis labiau primena 19 amžiaus baudžiauninkus, o ne laisvos valstybės piliečius. Jie gali šokti, dainuoti, pinti krepšius, tačiau sprendimų, įtakojančių jų gyvenimą, patys priimti negali,- įsitikinusi prof.Vitalija Rudzkienė. Jos straipsnį "Saugomų teritorijų gyventojai savo teisėmis primena baudžiauninkus" 2011-11-03 publikuoja grynas.lt
 
Straipsnyje profesorė pastebi, kad Lietuvos saugomų teritorijų gyventojai negali pilnai valdyti savo nuosavybės (saugomų teritorijų žemės sklypai negali būti dalinami) ir tik ponas (tiksliau, valdininkas) žino kokia turi būti miško viduryje esančio vienkiemio sodyba. O saugomos teritorijos nėra mažas žemės lopinėlis: Lietuvos saugomos teritorijos užima 15,6 proc. šalies teritorijos ploto.

lietuvosmiskai.lt komentaras: papildant prof.V.Rudzkienę tenka konstatuoti, kad pagal šiuo metu galiojantį LR saugomų teritorijų įstatymą į jo reglamentavimo sferą patenka daugiau kaip 63 proc.Lietuvos teritorijos, o 15,6 proc. saugomų teritorijų biurokratai priskiria įstatyme nenumatytai "ypač svarbių saugomų teritorijų" kategorijai (išsamiau susipažinti galima čia...>>>)

Keletas citatų iš straipsnio: [...] Saugomų teritorijų nuolat gyvenančių gyventojų dalis jau eilė metų mažėja ypač sparčiai ir daugelyje kaimų liko tik viena kita jaunesnė šeima arba tik garbaus amžiaus sulaukę senjorai. Sodybas nusipirkę miestiečiai tradicinės žemės ūkio veiklos nebevykdo, jų poreikiai kiti. Ar, nepaisant to, jie turės statyti tvartus gyvuliams, kurių niekada neturės, kluonus šienui, kurio jie nepjaus, dengti stogus „tradiciniais“ šiaudais, kurių jie neaugina, dalinti langus į smulkias dalis, nors stiklas jau seniai nebėra prabangos prekė? Dabar juk ir technologijos ir galimybės, žmonių patirtis ir išslavinimas visai pasikeitė palyginus su anais „tradiciniais“ laikais. Pirmiausia turėtume rūpintis šiuolaikinių, energiją taupančių technologijų taikymu statybose ir įvertinti tai, kad dabar gyventojai turi visai kitokius poreikius ir kitokias galimybes, nei vos ne prieš šimtą metų žemės ūkyje dirbantys žmonės.

Kitas klausimas – kodėl su tradicine architektūra susiejamos būtent saugomos teritorijos? Lietuvos saugomų teritorijų tinklas labai platus – nuo visiems puikiai žinomų Į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktų Kuršių Nerijos ir Vilniaus senamiesčio teritorijų iki architektūros paminklais paskelbtų griūvančių kaimų.

Lietuvos saugomų teritorijų sistema (įteisinta Saugomu teritorijų įstatymu) ypač paini ir sudėtinga. Ji neturi nieko bendra nei su pasaulyje pripažinta Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos IUCN klasifikacija, nei su loginiais vadybos principais. Pagal klasifikavimo schemą Lietuvos saugomų teritorijų sistema dalinama į keturias dalis, šios, savo ruoštu, į aštuonias dalis, o šios dar į 11 dalių. Šitokioje sudėtingoje sistemoje pasimeta saugomų teritorijų sistemos tikslai, todėl nenuostabu, kad saugomų teritorijų valdymą nuolat lydi skandalai ir vietinių gyventojų nepasitenkinimas dėl nežinia dėl ko ant jų galvų griūvančių apribojimų.

Saugomos teritorijos yra visose ES šalyse. Kaip kitos šalys sprendžia iškilusias problemas? Kaip pavyzdį panagrinėkime ES ekonomikos lyderę Vokietiją, į kurią krypsta emigrantų iš Lietuvos keliai. Kuo skiriasi Vokietijos saugomos teritorijos nuo Lietuvos saugomų teritorijų?

Pirmiausia, Vokietijos saugomų teritorijų sistema yra labai paprasta. Visos teritorijos sudalintos į tris grupes: nacionaliniai parkai (kurių paskirtis visai kita nei Lietuvos nacionalinių parkų), biosferos rezervatai ir gamtos parkai. Visos grupės turi aiškiai apibrėžtus tikslus, kurie trumpai apibrėžiami taip: nacionaliniai parkai – „gamtą palikti sau pačiai“, biosferos rezervatai – „saugoti kultūrinį kraštovaizdį“, gamtos parkai – „saugoti ir vystyti kultūrinį kraštovaizdį ir gamtą“. Skirtingi šių grupių tikslai lemia ir skirtingus administravimo būdus.

Antra, Vokietijoje nėra jokių papildomų įstatymų, reglamentuojančių statybas saugomose teritorijose. Saugomų teritorijų statybas reglamentuoja tie patys teisės aktai, kaip ir likusių Vokietijos teritorijų. Todėl siūlymas saugomose teritorijose statyti namus pagal atskiriems regionams būdingas architektūros tradicijas Vokietijoje būtų neįmanomas.

Trečia, vienas iš svarbiausių tikslų, kurių siekia vietinės biosferos rezervatų ir gamtos parkų administracijos – skatinti darnią plėtrą ir sudaryti tokias verslo sąlygas, kad vietiniai gyventojai liktų saugomose teritorijose. Skatinama visa įmanoma veikla: turizmas, aplinkosauginius reikalavimus atitinkanti pramonė, iš saugomose teritorijose užaugintos produkcijos gaminami sertifikuoti gaminiai (sertifikavimą perka ir taiko dalis Vokietijos ir net tarptautinių maisto produktų gamintojų, o atitikimą standartams prižiūri saugomų teritorijų administracijų inspektoriai), gaminami vietiniai tradiciniai maisto produktai ir alkoholiniai gėrimai, įvairūs smulkūs gaminiai ir suvenyrai, kurių galima nusipirkti čia pat saugomų teritorijų centruose esančios parduotuvėlėse.

[...]

Tokiomis sąlygomis, Lietuvoje saugomų teritorijų vietos bendruomenėms belieka ir toliau puoselėti tradicijas ir sužinoti apie dar vieną nutarimą. Gal jis ir labai geras, bet ar kas paklausė gyventojų nuomonės apie jo reikalingumą? O gal kitas VSTT siūlymas bus saugomų teritorijų gyventojams dėvėti tradicinius drabužius, galvą dengti šiaudine skrybėle ir avėti klumpes? Galima surasti ir argumentų už: tai galėtų prisidėti prie emigracijos mažinimo – su klumpėmis toli nenukeliausi.

 
 fotomenininko Arūno Baltėno nuotrauka.
 

Straipsnio autorė prof.Vitalija Rudzkienė dalyvavo 2011 m. Europarc konferencijoje Vokietijoje pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą projektą „Saugomų ekosistemų vertinimas socialiniu-ekologiniu aspektu (MIP-11115)“. Jos pilną straipsnį "Saugomų teritorijų gyventojai savo teisėmis primena baudžiauninkus" 2011-11-03 skaitykite svetainėje www.grynas.lt...>>>