Naujienos

A.Gaižutis: Nenormalu, kai tik bebras yra visateisis miško šeimininkas

Nenormalu, kai tik bebras yra visateisis paežerės miške šeimininkas, vienintelis galintis genėti ir retinti pakrantėje esančius medžius,- mano 2012-05-24  DELFI portalo Grynas.lt konferencijoje „Ar miško savininkas šeimininkas miške?“ dalyvavęs Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas doc. Algis Gaižutis.

Šeimininkas miške - bebras

Miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas pritarė skaitytojui, klausiančiam dėl bruzgynų retinimo.

„Nenormalu. Kuomet bebras yra visateisis paežerės šeimininkas vienintelis galintis genėti ir retinti pakrantėje esančius medžius. Kažkas su reglamentavimu yra aiškiai negerai. Nei gamta, nei vandens telkinių švarumas tikrai nenukentėtų, jei pakrantėse savininkams būtų leidžiama išvalyti brūzgynus, bent jau ten, kur jie nori įsikurti poilsiui tinkamą zoną.

Agronomai sako, kad kiekvieno medžio numesti lapai į vandenį prilygsta pusei tonos mėšlo. Apie kokią vandens švarą tuomet galime šnekėti? Visas reglamentavimas turi būti daromas logiškai, vadovaujantis sveiku protu. Asociacija teikia ir šneka, nuolat primena tai valdžiai ir tikisi, kad ateityje ne vien bebrai galės prižiūrėti pakrantes", - sakė A.Gaižutis.

Ginkluotas žmogus be savininko leidimo po mišką neturėtų vaikščioti

Klausiamas apie medžiotojų bei miško savininkų nesutarimus, asociacijos pirmininkas pastebėjo, kad šis konfliktas inicijuotas žmonių, siekiančių išlaikyti sovietines medžiotojų privilegijas.

A.Gaižučio teigimu, dabartinis medžioklės įstatymas prieštarauja Konstitucijai, tą yra konstatavęs ir Konstitucinis teismas dar prieš septynerius metus.

Besitęsianti diskusija vyksta ne tarp miško savininkų ir medžiotojų, bet tarp medžiotojų turinčių žemės ir miškų nuosavybę ir medžiotojų, kurie jos neturi“, - sakė miškininkų atstovas.

Anot jo, medžioklė nėra pragyvenimo šaltinis. Tai brangus pomėgis. Medžioklės tvarką reguliuoja valstybė: kas gali medžioti, ką galima medžioti, kokiais terminais vykdoma medžioklė ir pan.

„Tačiau kieno žemėje medžioti turėtų būti susitarimo pagrindu tarp medžiotojų ir žemės savininkų, dabar gi einama komandiniu keliu, kuomet jau du kartus pratęstos medžioklės plotų naudojimo "sutartys" su jau seniai neegzistuojančiais kolūkiais, valdžia paskiria kuriuose plotuose medžiotojai medžios ir savininkas nepaliekama galimybė pačiam susitarti su medžiotojais dėl jo žemės naudojimo. Manyčiau, kad ginkluotas žmogus vaikščioti po svetimą nuosavybę nesuderinęs to su savininku neturi tam teisės".