Naujienos

2013 - 02 - 26

Specialistų patarimai privačių miškų savininkams Ukmergėje

Ukmergės miškų urėdijos aktų salėje 2013-02-20 vyko urėdijos veiklos teritorijoje – Ukmergės, Širvintų rajonuose ir Giedraičių seniūnijoje (Molėtų r.) - miško valdas turinčių savininkų konsultacinis susitikimas. Apie ką valstybinių miškų valdytojai bei miškų prižiūrėtojai su savininkais diskutavo,  išsamų reportažą parengė portalas Grynas.lt

Apie šią sueigą jau skelbėme svetainėje Lietuvosmiskai.lt anksčiau- straipnį rasite čia...>>>

Keletas citatų iš išsamaus žurnalistės A.Kvedarienės 2013-02-26 parengto straipsnio "Privataus miško savininko atmintinė: ką privalu žinoti ir kaip neužsidirbti baudos?"

[...] Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miškų kontrolės skyriaus vedėjas Artūras Balčius pastebėjo, jog savininkai kartais nežino savo pagrindinių teisių. Pavyzdžiui, dabar jie pavienius sausuolius, vėjavartas bei vėjalaužas gali kirsti ir vežtis be jokio leidimo.

Be to, savininkui nereikia niekur eiti prašyti leidimo. Jis gali parašyti laišką Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra nuosavas miškas, ir jei per 14 dienų negauna neigiamo atsakymo, gali vykdyti kirtimus, kuriuos deklaravo savo rašte.

VMT teritoriniam padaliniui pateikęs pranešimą apie ketinimus kirsti mišką ir gavęs suderinimą, miško savininkas gali vykdyti atrankinius sanitarinius kirtimus, baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių neplynus kirtimus.

Taip pat be jokio leidimo - tik pateikęs pranešimą savininkas gali pasikirsti medienos savo reikmėms. Tačiau per metus ne daugiau nei 3 kietmetrius iš 1 ha ir ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo.

[...]

„Miško savininkai palikti likimo valai. Reikia juos vienijančios institucijos, kuri savininkų miškus valdytų, kvalifikuoti miškininkai tvarkytų jų miškus“, - iškėlė problemą savininkai.

[...]

Susirėmė medžiotojai

„Matau, kad su bebrais, kaip su vėjo malūnais kovoti beviltiška. Matyt, reikia priimti jų taisykles. Jie užtvindė dalį miško, sakau, iškasiu tvenkinį. Bus priešgaisrinei apsaugai. Galbūt galėčiau už jį dar gauti ir paramą?“,- iškėlė idėją dar vienas savininkų.

„Paramos priešgaisrinei apsaugai, žinoma, galite prašyti, tačiau prieš tai padarykite miškotvarkos projektą, kuriame būtų numatytas vandens telkinys. Tačiau juo bebrų nesulaikysite – jie eis toliau ir daugiau tvindys jūsų miškus“, - sužlugdė savininko viltį Vilius.

Kur ir kaip reikia kreiptis dėl žvėrių miškui daromos žalos, savininkams paaiškino urėdijos miško apsaugos inžinierius Evaldas Aštrauskas: „Pirmiausia reiktų kreiptis į medžiotojų būrelį, kuris nuomojasi jūsų miškus, – žvėrių padarytą žalą turi atlyginti medžiotojai.“ Jeigu medžiotojai geruoju nesutinka, kiekvienoje savivaldybėje yra sudaryta žvėrių daromos žalos vertinimo komisija. Ji įvertins žalos dydį ir medžiotojai savininkui turės ją kompensuoti.

Medžioklės tema tarp savininkų sukėlė šurmulį. Vienas savininkas pasakojo, jog medžiotojai vietoje bokštelio įsitaisė jo ąžuole, ir jis niekaip negali jų iš ten iškeldinti. Kitas guodėsi, jog vieną rytą atėjęs į mišką rado išverstą vežimą grūdų ir būrį šernų. Kai grūdų neliko, šernai įsisuko į jo ką tik pasodintą miškelį. Trečias tikino, jog be jo žinios medžiotojai miške pasistatė ir medžioklės bokštelius, ir šėryklas.

Du savininkai, ir abu medžiotojai, susirėmė ne juokais. „Mes bokštelius statome ne miške, o pamiškėse. Taigi, statėme ir statysime“, - rėžė vienas.

„Aš taip pat medžiotojas, bet tu mano miške bokštelių nestatysi“, - atsikirto kitas.

„Stačiau ir statysiu“.

„Bokštelius ir šėryklas? Be mano žinios?“ – kaito aistros.

„Baikit, vyrai. Aš taip pat medžiotojas ir galiu tik ilgėtis anų laikų, kai be savininko žinios galėjome statytis bokštelius kur panorėję. Šiandien to negalime. Po Konstitucinio teismo išaiškinimo tam reikia gauti savininko leidimą“, – užgesino aistras trečias medžiotojas - A.Balčius.

[...]