Naujienos

2013 - 02 - 28

Medžioklė - tema, nepaliekanti abejingų

Lietuvos žemės savininkų sąjunga kartu su Lietuvos miško savininkų asociacija 2013-02-28 (ketvirtadienį) surengė konferenciją „Medžioklės aktualijos Lietuvoje ir medžioklės tradicijos Europos valstybėse“. Diskutuota apie santykius tarp medžiotojų būrelių ir žemės savininkų, aptartos su medžioklės plotais susijusios problemos ir žemės savininkų teisių ribojimo klausimai, bei kitos aktualios temos.
Konferencijos organizatoriai sukvietė vienoje salėje apie 100 dalyvių: Lietuvos miškų ir žemės savininkus, ūkininkus, mokslininkus ir žiniasklaidos atstovus, teisės žinovus ir politikus bei medžiotojus, kviesdami aktyviai dalyvauti ir pasinaudoti galimybe išsakyti savo poziciją, diskutuoti ir bendrai ieškoti problemų sprendimo būdų.  Konferencijos rezoliucija čia...>>>

Konferencijoje dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) nariai darbiečiai Raimundas Paliukas bei Darius Ulickas, parlamentinės Lietuvos Liberalų Sąjūdžio partijos frakcijos seniūnas Gintaras Steponavičius, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotojas Gintaras Saldžiūnas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos Miškininkystės reikalų komiteto pirmininkas Albinas Morkūnas, Seimo AAK biuro vedėjas Danius Lygis ir šio komiteto patarėja Jolita Jakučionytė ir kiti atsakingi pareigūnai bei medžioklės klausimais besidomintys politikai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

 

 Konferenciją atidarė ir jos I dalį moderavo  pirmininkavo LŽSS Tarybos pirmininkas G.Nagulevičius  dr. A.Šindeikis skaitė įvadinį pranešimą, sulaukusį didelio susidomėjimo

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. A.Gaižutis pristatė LMSA poziciją

 Pilna salė konferencijos dalyvių iš visos Lietuvos prigužėjo gerokai prieš prasidedant renginiui.

   
  LR Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius L.Budrys (centre) ir po jo kalbėjęs LMSA Valdybos narys, Medžioklės reikalų komiteto pirmininkasK.Tubis buvo išklausyti su dideliu dėmesiu  Šiltai konferencijos dalyvių sutiktas nuosekliai atstovaujančios privačios nuosavybės teises parlamentinės Lietuvos Liberalų Sąjūdžio  frakcijos seniūnas G.Steponavičius

Konferencijoje kalbėta, kad didžiojoje daugumoje demokratinių Europos Sąjungos valstybių, į kurias lygiuojasi Lietuva, suteikimas teisės naudoti privačią teritoriją laukinių gyvūnų medžioklei yra neatsiejama žemės/miško nuosavybės teisių dalis. Pranešimą tema "Kaip atstatyti antikonstituciškai paneigtą žemės ir/ar miško sąvininko prigimtinę teisę medžioti:  konstitucinio balanso paieška" (peržiūrėti galima čia...>>>) padarė konstitucinės teisės ekspertas dr. Algimantas Šindeikis.

Kalbėdamas apie įstatymo neatitikimą Konstitucijai, pranešėjas teigė, jog miško ir žemės savininkai iš tiesų šiandien gyvena suvaržytomis teisėmis.

Kaip buvo kuriamas tas medžioklės įstatymas? Kalbėsiu tiesiai šviesiai, nes buvau toje darbo grupėje ir mačiau, kaip jis buvo kuriamas. Ir „stumiamas“. Jis buvo toks postsovietinis. Tarsi santykiai buvo pasikeitę, tačiau medžioklės ūkyje buvo siekiama išlaikyti seną tarybinę tvarką.

Tai yra, kad būreliai ir toliau naudojasi medžioklės plotais, tik surašomas naujas įstatymas. Tiems, kas medžioja daug metų, pakankamai aišku, kad tai yra tie patys tarybiniai būreliai, persivadinę asociacijomis, bet gavo tuos pačius medžioklės plotus, be ypatingų naujų įsipareigojimų ir teisių“, - kalbėjo konstitucinės teisės  žinovas dr. A. Šindeikis.

Dr. A. Šindeikis kalbėjo apie tai, kuo piktinasi miškų ir žemių savininkai – prigimtinės žmogaus teisės į disponavimą privačia nuosavybe medžioklės reglamentavimo Lietuvoje atveju yra varžomos.

„Medžioklės įstatymu miško ar žemės savininko-medžiotojo  teisė medžioti yra visiškai paneigta. Įstatyme yra įrašyta: miško savininkas turi susitarti su medžiotojų būreliu. Palaukite – kas su kuo turi tartis? Ar savininkas su medžiotojais, ar medžiotojai su savininku, kurio miške ar žemėje jie medžioja? Tai jeigu norime pusiausvyros, tai gal nustatykime abipuses teises ir pareigas? Dėl to ir manau, kad įstatymas vis dar įtvirtina tą sovietinį požiūrį: „savininkas yra niekas“, - savo požiūrį argumentavo A. Šindeikis, prisipažinęs, kad pats yra ir žemės savininkas, ir medžiotojas.

Pranešėjas pateikė citatą iš Vokietijos Federacijos Medžioklės įstatymo 3 str. Medžioklės teisės savininkai; Medžioklės teisės realizavimas: Medžioklės teisė priklauso žemės savininkui. Ji neatsiejama nuo žemės nuosavybės. Ji negali būti įrodyta kaip atskira daiktinė teisė.

„Kas gali argumentuoti, kad į žvėris, kurie gimsta miško savininko žemėje, maitinasi ir miršta joje, daugiau teisių turi kažkoks neaiškus darinys – tarybinis būrelis, nei tos žemės savininkas?“, - retoriškai teiravosi jo atidžiai besiklausiusių konferencijos dalyvių dr. A. Šindeikis.

Pagal ES teisę, medžioklės teisė įvardijama, kaip išvestinė teisė pirminės, konstitucinės žemės nuosavybės teisės atžvilgiu, tą savo 2005-05-13 nutarimo konstatuojamoje dalyje pabrėžė ir Medžioklės įstatymo konstitucingumą nagrinėjęs LR Konstitucinis teismas.

Pranešėjas pabrėžė, kad Vokietijos Federacijos  įstatymai taip pat neleidžia žemės savininkams savavališkai medžioti kaip sumanius savo valdose – ši savininko teisė taip pat yra reglamentuojama daugeliu taisyklių ir reikalavimų.

Dr. A.Šindeikis atkreipė dėmesį į kitą paradoksą Lietuvos tvarkoje dėl medžioklės  – mokesčius medžiotojai sumoka valstybei, o medžiodami naudojasi privačia nuosavybe. Jo nuomone,  reikėtų parengti visiškai naują Medžioklės įstatymą, kuriame būtų pritaikoma tokių šalių, kaip Vokietijs, Prancūzija, patirtis. Jis pabrėžė manąs, kad savininkų nuosavybės teisės teisės negali būti skirtingai traktuojamos Lietuvoje ir Vokietijoje: "Vokietijoje žemės nuosavybė neatsiejama nuo teisės medžioti, o Lietuvoje įrodinėjama, kad tai atskira teisė, neturinti nieko bendro su nuosavybe. Ar gali būti taip, kad dviejose kone kaimyninėse ES valstybėse, kurios gyvena pagal tą patį žmogaus teisių standartą, užtikrintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, pagal tą pačią ES teisę analogiškuose įstatymuose būtų įteisintas visiškai priešingas požiūris į nuosavybės teisę? Akivaizdu, kad mūsų sovietinis Medžioklės įstatymas neatitinka ne tik mūsų Konstitucijos, bet ir tarptautinio žmogaus teisių standarto."

LR Seimo 2002 05 23 d. priimtas Medžioklės įstatymas pažeidė Konstitucijoje įteisintą nuosavybės neliečiamumo principą ir miško bei žemės savininkų teises; Medžioklės įstatymą keliskart vetavo LR Prezidentas, įstatymo 7, 8, 11, 13 ir 22 straipsnių neatitikimą LR Konstitucijai  nustatė LR Konstitucinis teismas, Konstatuojamoje LR Konstitucinio teismo 2005-05-13 sprendimo dalyje yra nurodoma ir daugiau galimų Medžioklės įstatymo prieštaravimų LR Konstitucijai.

LŽSS Šiaulių skyr. Tarybos pirmininkas
Evaldas Danilovas .

„Tačiau turime ne kelti priešpriešą, ne kaltinti vieni kitus, bet kartu siektiįstatymuose įtvirtinti logiškas nuostatas, kad tie, kurie turi žemės ar miško savininko teises galėtų dalyvauti sprendimų priėmime sprendžiant, kam iš medžiojimo teisę turinčių suteikti  teisę sutartiniai spagrindais naudotis privačiais plotais.i. Mūsų asociacija visuomet pasisakė ir pasisako, jog medžiotojai ir medžioklė yra reikalingi“, - LMSA poziciją aiškino dr. A. Gaižutis.

Dažniausiai medžiotojų būreliai nenoriai įsileidžia naujus narius. Medžiotojai su žemės savininku retai susiderina, kada geriau medžioti, kur neberti pašarų (nes atbėgę ėsti žvėrys nuniokoja pasėlius), net neatsiklausia žemės savininkų prieš statydamiesi privačioje valdoje medžioklės bokštelius.

Apie tai ir detaliau Lietuvos žemės savininkų sąjungos  poziciją medžioklės klausimais (peržiūrėti galima čia...>>>) pristatė kalbėjęs LŽSS Šiaulių skyr. Tarybos pirmininkas Evaldas Danilovas .

Dauguma konferencijoje kalbėjusių pranešėjų pabrėžė, kad dabar medžioklės įstatyme galioja antikonstitucinė nuostata, nes miško savininkas negali nuspręsti, kas gali medžioti jo plotuose, taip pat būdamas legaliu medžiotoju (turėdamas valstybės nustatyta tvarka išduotą medžiotojo bilietą), negali pats medžioti nuosavoje žemėje, jei taip nusprendžia  jo valdomis be savininko sutikimo besinaudojantis medžiotojų būrelis.

 

LR Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys kalbėjo tema "Principinės medžioklės nuostatos Lietuvoje" (peržiūrėti galimačia...>>>) nerimavo, kad suteikus savininkams teisę medžioti, nukentės Lietuvos gyvūnijos ištekliai, neliks paskutinių zuikių .

LR Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento
direktorius L. Budrys

Nenorėčiau daryti eksperimentų su Lietuvos gyvąja gamta. Eksperimentai atliekami laboratorijoje su gyvūnėliais. Mes kalbame apie laukinę gyvūniją – laisvėje ir nelaisvėje gyvenančių gyvūnų visumą.

Pas mus, kaip nedaugelyje šalių yra priimta nuostata, kad laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Tai kartu reiškia – visiems Lietuvos piliečiams, - kalbėjo L. Budrys. -

Neskirstykime – medžiotojai ir savininkai, gerieji ir blogieji. Visi vienaip ar kitaip yra savininkai.

Gyvūnai vienose žemėse maitinasi, kitose ilsisi, trečiose – veisiasi. Dauguma gyvūnų, gyvenančių miške, minta žemės ūkio pasėliais. Tuomet jau tampa neaišku, kiek tas gyvūnas pasinaudoja miško savininko gėrybėmis ir kiek – ūkininko gėrybėmis. Ir tada turime spręsti, kiek tas pats žvėrelis procentais priklauso žemės savininkui ar miško savininkui?

Tuomet išeina stirnos ar briedžio „ketvirčiavimas“. Būtent todėl valstybė nustato tokį teisinį reguliavimą: naudoti gyvūnijos išteklius teisę turi kiekvienas Lietuvos pilietis. O toliau yra nustatyta, kas gali tapti medžiotoju.

 
L. Budrys pabrėžė, kad pagal naująjį šiuo metu rengiamą Medžioklės įstatymo projektą numatoma, kad savininkas galės sudaryti rašytinį susitarimą su medžioklės plotų naudotojais arba uždrausti medžioti savo žemėse, tačiau tuomet negalės pretenduoti į gyvūnijos padarytos žalos atlyginimą.  Taip pat Aplinkos ministerijos atstovas pripažino, jog žemės savininkas turi turėti teisę medžioti. Tuo pačiu jis paminėjo, kad tai tik rašomas įstatymo projektas, o kaip jis pasikeis svarstant Seime, nesiėmė prognozuoti.

LMSA Valdybos narys, Medžioklės reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Tubis padarė pranešimą tema "Medžioklės Lietuvoje teisinis reglamentavimas, principai, teisės normų konkurencija". Dalykiškai ir argumentuotai pranešėjas kalbėjo apie esmines spręstinas problemas, analizavo LR Konstitucinio teismo nutarties dėl medžioklės įstatymo nuostatų realizavimo kelius.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei, laikinai einantis LMŽD pirmininko pareigas Eugenijus Tijušas ir LMŽD biologė Vitalija Zeleniūtė pristatė pranešimą tema "Teisinio medžioklės reguliavimo Lietuvoje raida ir poveikis medžiojamųjų gyvūnų populiacijoms" (peržiūrėti galima čia...>>>)

 
 Kalba  laikinai einantis LMŽD pirmininko pareigas Eugenijus Tijušas
ir LMŽD biologė Vitalija Zeleniūtė
 

O po to kalbėjo Seimo nariai, politikai komentavo pasisakymus  ir aiškino savo pozicijas.  Konferencijos dalyviai gyvai diskutavo, išsakyta daug įvairiausių pasiūlymų, dalintasi patirtimi, nuoskaudomis, pamokymais.

Savininkai konferencijos pabaigoje pasirašė rezoliuciją, kuri bus įteikta Prezidentei, Seimo nariams, Aplinkos ministerijai ir Vyriausybei. Joje išreikšta pozicija, jog miško ir žemės savininkai nepritaria šiuo metu galiojančiai medžioklės plotų naudojimo teisių suteikimo tvarkai. Žemės ir miškų savininkai laiko absoliučiai nepriimtina praktika valstybės teisėkūros praktikoje, kuomet jau 8 metai nevykdoma LR Konstitucinio Teismo nutartis ir net dvi kadencijas Seimas nekeičia Konstitucijai prieštaraujančių Medžioklės įstatymo nuostatų.

Žemės ir miško savininkai nesidžiaugia, jog nuo šių metų kovo mėnesio leidimai medžiotojams naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose vėl bus pradedami automatiškai pratęsti dar dešimčiai metų. Konferencijoje jie vieningai nusprendė – kreiptis į valdžia, kad kol Medžioklės įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir nekeičiamas, tuos leidimus laikinai pratęsti tik vieneriems metams , iki naujos redakcijos Medžioklės įstatymo priėmimo (pataisant Medžioklės įstatymo prieštaravimus LR Konstitucijai, nurodomus LR Konstitucinio teismo 2005-05-13 sprendime).

Nusprendėme reikalauti Aplinkos ministro tikslinti tvarką taip, kad leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose būtų laikinai pratęsti ne ilgiau, kaip metams. Tai būtų svarus argumentas Seimo medžiotojams neignoruoti Konstitucijos ir  pagaliau pataisyti pagrindiniam šalies įstatymui prieštaraujančias Medžioklės įstatymo nuostatas. Antras akcentas – kad žemės savininkų sutartys būtų pripažįstamos. Nes dabar žemės savininkai-medžiotojai tarpusavyje sudaro sutartis, norėdami formuoti individualų medžioklės ploto vienetą, bet jie nėra registruojami, neva tos sutartys negalioja“, - apie pagrindinius konferencijos rezoliucijos akcentus kalbėjo vienas renginio organizatorių LMSA pirmininkas A. Gaižutis.

 

.[bus dar papildyta vėliau]