Naujienos

Tarptautinės magistro studijų programos „Euroforester“ studentai ir dėstytojai domėjosi Lietuvos miškų politika

Tradiciškai, kaip ir kiekvienų metų pavasarį, š.m. kovo12–16 d., Lietuvoje lankėsi tarptautinės magistro studijų programos „Euroforester“ studentai ir dėstytojai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Prancūzijos, Urugvajaus, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lietuvos (iš viso 28 programos dalyviai).

Nuotraukoje: „Euroforester“ studentai Dzūkijos nacionaliniame parke (Merkinės piliakalnis)

Lietuvosmiskai.lt komentaras: Studentai ir dėstytojai susitiko su Aleksandro Stulginskio universiteto, Miškų departamento, Generalinės miškų urėdijos, Lietuvos miško savininkų asociacijos, UAB „Boen Lietuva“, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, Biržų miškų urėdijos darbuotojais. Pagrindinė susitikimų ir diskusijų tematika buvo Lietuvos miškų politika. Siūlome susipažinti su mūsų svetainei pateiktais programos dalyvio Roko Laukineičio  įspūdžiais.

 Noras sužinoti ir patirti daugiau pastūmėjo mane, Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) studentą, dalyvauti Švedijos žemes ūkio mokslų universiteto (SLU) koordinuojamoje programoje „Euroforester“. Kitaip tariant, esu vienas iš tų pasinaudojusių galimybe metus mokytis Švedijoje, kartu su studentais iš įvairiu šalių, netgi tokiu tolimų, kaip Nepalas, Urugvajus, Kinija ir JAV. Jau po pirmojo pusmečio įgijau daug naujų žinių ir puikių draugų, o svarbiausia ši programa labai praplėtė akiratį. Nors paskaitos  vyksta Švedijoje, pagilėjo supratimas ir apie Lietuvos miškų ūkį, nes dabar galiu įvertinti įvairius lietuviškos miškininkystės ir miškų politikos aspektus "iš paukščio skrydžio",  palygindamas situaciją Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. 

2013 kovo 11-21 dienomis Euroforester studijų programos,  dvidešimt keturių studentų grupė, kurioje buvo ir keturi lietuviai, keliavo po Lietuvą ir Latviją tikslu  susitikti su įvairių organizacijų atstotvais ir sutvirtinti teorines žinias praktinėmis įžvalgomis. Būsimieji magistrai lankėsi mokymo įstaigose bei valstybinėse institucijose, medienos apdirbimo įmonėse, bendravo su su įvairaus rango specialistais pradedant eiguliais ir baigiant miško politiką formuojančių institucijų atstovais. Pabandysiu pasidalinti lietuviškosios studijų vizito dalies įspūdžiais.

Pirmąją dieną mus priėmė ASU dėstytojai ir darbuotojai. Grupę pasitiko prof. Romualdas Deltuvas, supažindinęs studentus su Lietuvos istorijos bruožais bei apžvelgęs miškų padėtį šalyje. Miškų ir ekologijos fakulteto prodekanas Remigijus Žalkauskas pristatė miškininkystės studijų programą ir universitete vykdomą mokslinę veiklą, kuri buvo aktuali ir kitataučiams studentams. Užsienio studentus nustebino “krepšelinė” priėmimo į aukštojo mokslo studijas sistema, dėl kurios gerokai sumažėjo valstybės apmokamų studijų vietų skaičių tiek Miškų ir ekologijos fakultete, tiek visame ASU. Aš kaip miškų ir ASU patriotas, tikiuosi kaip neseni priėmimo sistemos pakeitimai padės pakeisti situaciją ir nuleis toliau “marinti” agrarinės krypties studijų. Paskutinė paskaita vyko medžioklėtyros laboratorijoje, kur  susitikome su prof. Kęstučiu Pėteliu ir laborantais, išgirdome įdomių dalykų, pvz., jog Lietuvoje auginti stumbrai iškeliavo į Kazachiją. Mūsų bendramokslius iš užsienio šalių nustebino tiek puikiai įrengta laboratorija, tiek ir sėkmingas medžioklėtyrininkų bendradarbiavimas su užsienio šalimis. Dieną vainikavo dekanato suorganizuotas susitikimas su universiteto darbuotojais, kuriame prie užkandžių vyko pirmųjų įspūdžių dalybos.

Antrą kelionės dieną buvome priimti Vilniuje, Aplinkos ministerijos patalpose. Susitikome su AM miškų departamento darbuotojais Gediminu Jasinevičiumi ir Donatu Vaikasu, Generalinės miškų urėdijos atstovais Ieva Krikštaponiene ir Gintaru Paltanavičiumi bei Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininku Algiu Gaižučiu. Susitikimo metu buvo nušviesta situacija iš įvairių perspektyvų. Dauguma domėjosi kas, kaip ir kodėl vyksta Lietuvos miškų sektoriuje, turėjo progą palyginti savo šalių patirtis bei informaciją, gautą studijų Švedijoje metu. Pats įgijau naujų įžvalgų ir pajutau bendradarbiavimo tarp institucijų trūkumą, kurio neneigė ir patys kalbėtojai. Daugumos studentų nuomone Lietuvoje reikėtų dinamiškesnio miškų politikos, glaudesnio bendradarbiavimo tarp valstybinio ir privataus sektoriaus. Stebėtina tai, kad, nors Lietuvoje yra net ketvirtis milijono privačių miško valdų, palyginti menkas dėmesys skiriamas miško savininkų kooperavimuisi.

Išaušus sekančiam rytui pajudėjome link Dzūkijos Nacionalinio Parko. Artimiau susipažinome su šio parko situacija, o taip pat ir su saugomų teritorijų sistema apskritai. Parko Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė paliko puikų įspūdį – tikras eruditas, nebijantis pasidalinti savo nuomone tiek ir apie gamtosaugos pasiekimus, tiek ir apie skaudulius. Tikriausiai viena  svarbesnių problemų yra ta, kad vis daugiau lėšų kliūva dailiems pastatams, muziejams ir administracijai, ir vis mažiau lieka realių gamtosauginių priemonių įgyvendinimui.    

Ketvirtąjį rytą atvykome į Kazimiero Šiaulio (LMSA vicepirmininko) įmonę. Pamatę medinių padėklų gamybos procesą ir susipažinę su savininko požiūriu į verslą patraukėme į  jo privatų mišką, kurio dydis Lietuvos mastu tikrai nemenkas, virš 1000 ha. K. Šiaulys mums aprodė dalį savo valdų ir atsakinėjo į kilusius klausimus, kurių buvo nemažai. Aktyvaus miškininkavimo principai stipriai skiriasi nuo standartinių, tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje ar kitose šalyse. Paprastai dauguma privačių savininkų savo dėmesį linkę skirti kitoms veikloms, o rūpinimuisi mišku dažnai pritrūksta laiko ir noro. Tokie metodai, kaip lazdyno trako šalinimas kas kelis metus, arba kelių ardų medyno formavimas nėra tipiška savininkų veikla. Veikiausiai šiuo atveju tokius sprendimus lemia  asmeninis požiūris - pasak K. Šiaulio kiekvienas turėtų didžiuotis esąs savininku ir daryti ką gali geriausia su savo turtu. Tai atsispindėjo medynuose, kuriuos K. Šiaulys pažįsta kaip savo penkis pirštus. Galiausiai, sužvarbę nuo stiproko žiemio, sušokome į šiltą autobusą, kuris pajudėjo link  “Boen Lietuvos” – sėkmingai dirbančio ir sumaniai modernias vadybos technologijas pritaikančio parketo gamybos fabriko.

 Paskutinis sustojimas Lietuvoje buvo Biržai, Urėdijos patalpose susirinkęs miškininkų kolektyvas mums pristatė įmonės veiklą, o antrą dienos dalį praleidome gryname miško ore. Net ir pats urėdas, Romanas Gaudiešius, nepagailėjo paskirti savo šeštadienio Euroforester studentams. Įsitininome, kad urėdjoje dirba savo profesijai pasišentę darbuotojai, kuriems pavyksta suderinti šiuolaikinėmis technologijomis paremta aktyvų miškininkavimą su socialinėmis ir gamtosauginėmis miško funkcijomis. Kolegos užsieniečiai noriai gilinosi į urėdijos veiklos niuansus, bendravo su darbuotojais ir patys išbandė darbo prietaisus - patogius delninius kompiuterius ir urėdijoje sukurtas IT programas. Norėtųsi, kad komandinio reguliavimo apraiškos kuo mažiau įtakotų miškininkų profesionalų darbą, kad būtų paliekama daugiau laisvės urėdijų darbuotojų kūrybiškumui.

Nors visos išvykos metu tvarkaraštis buvo „sustyguotas“ nuo ryto iki pat vakaro, įspūdžiai ir gautos žinios nukonkuravo nuovargį. Išties, ne kiekvienas studentas gauna tokią galimybę tiesiogiai, atvirai ir neformaliai bendrauti su savos srities profesionalais, labai vertinu šia patirtį. Na, o kelionėje patirti nuotykiai sustiprino ryšį su naujais draugais, kuris, tikiuosi nenutrūks ir ateityje.

Rokas Laukineitis
ASU Miškų fakulteto bei SLU Euroforester programos magistrantas
el.p: rokas.laukineitis@gmail.com

********************************************************************************

Plačiau apie EUROFORESTER:  http://www2.ess.slu.se/Euroforester/index.html