Naujienos

D.Mizaraitė.Estijoje vyko kasmetinis Europos miškų tinklo susitikimas

Šių metų balandžio 15-19 d.Estijoje Otepää miestelyje vyko Europos miškų tinklo (European Forest Network) kasmetinis susitikimas, kurį šiemet organizavo Estijos miško sąjunga,- 2013-04-24 pasakoja dr. Diana Mizaraitė, LAMMC Miškų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.

Europos miškų tinklo pagrindinis tikslas - informacijos apie miškus, miškų ūkį ir miško politiką sklaida tarp Europos nacionalinių miškininkų sąjungų ir miško įmonių asociacijų šio tinklo narių. Renginyje dalyvavo Estijos, Islandijos, Lietuvos, Suomijos, Škotijos ir Vengrijos šalių atstovai.

Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius susitiko su Estijos miškininkų sąjungos prezidentu, aptarė Pabaltijo šalių miškų sistemą, svarbiausias aktualijas. Pranešimus skaitė Generalinės miškų urėdijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Sindaraitė ir LAMMC Miškų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Diana Mizaraitė. Renginio metu perskaityti devyni pranešimai, kuriuos galima rasti Estijos miško sąjungos interneto svetainėje čia...>>>

Estijos aplinkos informacijos centro miškų statistikos skyriaus vadovas Mati Valgepea renginio dalyviams pateikė išsamų pranešimą apie šalies miškus, miškų ūkio bei medienos pramonės plėtrą. Šiandien miško žemė Estijoje sudaro 50,6 proc. visos šalies teritorijos. Tai apie 2,2 miln.ha. Dominuojančios medžių rūšys yra pušis (30,3 proc.), eglė (23,4 proc.) ir beržas (22,9 proc.). Apie 34 proc. (757,3 tūkst. ha) miško žemės valdo privačių miškų savininkai, juridiniams asmenims (įmonėms) priklauso apie 11 proc. (254,0 tūkst. ha) šalies miškų, Valstybinių miškų centras prižiūri 37 proc. (806,1 tūkst. ha) miško žemės, apie 15 proc. (327,9 tūkst. ha) miško žemės yra skirta miškų privatizavimo fondui, likusiųjų 3 proc. (75,7 tūkst. ha) miškų priežiūra pavesta įvairioms valstybės institucijoms. Miškų statistikos duomenimis 2012 m. Estijoje iškirsta apie 11 mln. m3 medienos, ekspertų nuomone tai kiek didokos kirtimų apimtys – turėtų būti kertama apie 9,4 mln. m3. Valstybiniuose miškuose plynųjų miško kirtimų plotas tesudaro vos 17,6 proc., o iškertamas tūris – 65,4 proc. Privačiuose miškuose – plynieji miško kirtimai sudaro 30,7 proc. viso kertamo miško ploto, o iškertamas medienos tūris – 79,0 proc. Miškų sektoriaus dalis bendroje pridėtinėje vertėje 2012 m. sudarė 4,7 proc., tame tarpe miškininkystė – 1,3 proc. Didžiausios medienos pramonės eksporto pajamos gaunamos iš baldų eksporto, kurios 2011 m. sudarė 18 proc. visų medienos pramonės eksporto pajamų. Pagrindiniai eksportuojamų medienos gaminių pirkėjai yra Skandinavijos šalys, kurioms medienos gaminių eksportas sudaro daugiau nei 50 proc. visos eksportuojamos produkcijos.

Estijos atstovė Kristi Teppo renginio metu skaitė pranešimą apie Estijos miško sąjungą (Estonian Forest Society). Estijos miško sąjunga įsteigta 1991 m. Tai visuomeninė organizacija, kurios nariai yra Estijos miškų ir medienos pramonės asociacija (Estonian Forest and Wood Industries Association), Valstybinių miškų centras (State Forest Management Centre), Estijos privačių miškų sąjunga (Estonian Private Forest Union), Estijos gyvybės mokslų universitetas (Estonian University of Life Sciences) ir kitos organizacijos. Tai skėtinė organizacija vienijanti privačių miškų savininkus, valstybinių miškų valdytojus, medienos pramonės įmones bei miškų mokslo ir studijų organizacijas. Pagrindinis šios sąjungos tikslas – informacijos apie miškų ūkį ir medienos pramonę sklaida, narių interesų atstovavimas, jų reprezentacija nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu bei bendradarbiavimo plėtra. Estijos miško sąjunga organizuoja ar aktyviai dalyvauja organizuojant Estijos miško dienas, įvairius sklaidos apie miškų ūkį ir medienos pramonę renginius, rengia leidinius ir publikacijas apie miškų ūkio ir medienos pramonės aktualijas.

Svečias iš Vengrijos Gergely Lomniczi skaitė pranešimą apie Vengrijos miškų ūkio asociaciją (Hungarian Forestry Association). Ši organizacija įsteigta 1851 m. Tai tipiškas profesinės miškininkų sąjungos pavyzdys. Šioje asociacijoje yra dviejų tipų narystė: tikrasis narys ir narys rėmėjas. Šiandien asociacijoje yra 3500 tikrųjų narių. Sudarius bendradarbiavimo sutartį galima tapti šios organizacijos nariu rėmėju. Kasmet tikrasis asociacijos narys moka 35EUR nario mokestį (taikomos nario mokesčio nuolaidos nariams pensininkams (13EUR) ir studentams (4,3EUR). Asociacija turi 36 vietinius padalinius šešiuose šalies regionuose. Pagrindinė organizacijos veikla yra susijusi su informacijos apie miškų ūkį sklaida - įvairių renginių organizavimas (Miško savaitė, Metų medis ir kt.), publikacijų rengimas, miškininkystės bibliotekos plėtra, profesinio žurnalo leidyba ir kt. Vengrijos miškų ūkio asociacija atstovauja miškų sektoriaus interesus nacionaliniame lygmenyje, teikdami siūlymus teisinės bazės tobulinimui, bendradarbiauja su užsienio partneriais slovakais, rumunais, serbais, austrais ir vokiečiais. 

Ekskursijos metu renginio dalyviai lankėsi medienos apdirbimo įmonėje, gaminančioje klijuotos medienos konstrukcijas langų rėmams bei privačių miškų savininkų kooperatyvą, esančiame Põlvamaa apskrityje. Šis kooperatyvas turi viešosios įstaigos statusą ir jungia beveik 500 privačių miškų savininkus. Kooperatyve dirba 4 etatiniai darbuotojai. Pagrindinė kooperatyvo funkcija – privačių miškų savininkų konsultavimas ir miškų ūkio paslaugų teikimas (nuo miško želdinimo iki medienos pardavimo). Kooperatyvo nariai moka 20 EUR metinį nario mokestį. Šio kooperatyvo konsultavimo ir miškų ūkio paslaugos teikiamos ne tik kooperatyvo nariams, bet ir kitiems pageidaujantiems šio regiono privačių miškų savininkams.

Šaltinis: LAMMC Miškų institutas