Naujienos

2013 - 05 - 07

V.Mazuronis: Reikia spręsti bendros privačių miškų valdymo struktūros klausimus

Žurnalo "Mūsų girios" (2013/04) kalbintas apie miškų reikalus  jau pusmetį aplinkos ministro poste dirbantis Valentinas Mazuronis mano, kad reikia sprendimų stiprinant privataus miškų ūkio organizuotumą siekiant, kad didelis savininkų skaičius vis tik turėtų bendrą valdymo struktūrą. Tam ministras siūlo skatinti kooperavimąsi bei atsižvelgti į kitose valstybėse egzistuojančias privačių miškų valdymo schemas.

[...]Kaip vertinate ūkininkavimą šalies valstybiniuose ir privačiuose miškuose?

Valstybinių miškų būklę vertinu teigiamai. Manau, kad tai pasakytina apie visus rodiklius, tarp jų – ir  miško plotų bei medienos prieaugio nuolatinį didėjimą. Teigiamai mūsų miškai įvertinti ir pasauliniu mastu: Jungtinių Amerikos Valstijų Jeilio universiteto, kuris yra vienas iš žinomiausių pasaulyje. Mokslininkams paskelbus kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą, pagal miškų išsaugojimo vertinimą Lietuva pripažinta geriausiai miškus sauganti valstybė pasaulyje.

Teigiamai vertinu ir pačią valstybinių miškų valdymo sistemą. Galbūt laikui bėgant ir pribręs  vienokie ar kitokie pakeitimai, bet nemanau, kad jie bus esminiai. Schema yra gera, sudaranti prielaidas efektyviai dirbi.

Kas kita, kalbant apie privačius miškus. Čia yra valdymo problema, nes neturime bendros struktūros, todėl apie 240 tūkst. miško savininkų daugiausia pasklidę kas sau. Medienos prekyboje paskiras miško savininkas tikrai negali realiai konkuruoti su valstybiniais miškininkais. Valstybiniai miškai gali pasiūlyti atitinkamus kiekius tam tikrų parametrų medienos, ką sunkiai, turėdamas didesnį ar mažesnį miško plotą, gali padaryti privatus asmuo.

Teko susitikti su privačių miškų savininkų atstovais. Palaikau nuomonę, kad daug plačiau reikėtų organizuoti ir palaikyti kooperacijos pagrindus. O gal kitokią formą, kad tas didelis savininkų skaičius vis tik turėtų bendrą valdymo struktūrą. Taip konkrečiau galėtume įvardyti miško savininkų problemas. Tuomet matyčiau dar aiškesnį jų santykį su valstybės įmonėmis miškų urėdijomis. Žinau, kad kai kur tie santykiai ir dabar labai geri, tačiau dažniausiai jie priklauso nuo bendražmogiškų dalykų, o turėtų būti numatyta įstatymų. Manau, kad gyvenimas padiktuos tam tikras korekcijas. Reikėtų atsižvelgti ir į kitose valstybėse egzistuojančias privačių miškų valdymo schemas bei apie tai rimtai pagalvoti.

Asociacijos yra daugiau visuomeninės organizacijos, o ne valdymo struktūros. Jos atstovauja tik dalį ir tik savo narių interesams, dalyvauja tam tikruose projektuose, tačiau ne valdyme.

Miškų departamente dirba keli žmonės, kuruojantys privačių miškų veiklą. Iniciatyvą sukurti platesnio masto privačių miškų valdymo struktūrą turėtų reikšti patys savininkai. Privačios nuosavybės turėtojams nevertėtų visko tikėtis iš valstybės (tiek struktūros organizavimo, tiek jos finansavimo) – tai būtų neteisinga. Finansuoti tokią valdymo sistemą galbūt būtų galima šiuo tikslu atskaičius tam tikrą procentą nuo parduotos medienos kiekio. Tačiau pirmiausia reikia sudaryti pačią schemą, nustatyti principus, kaip tai bus daroma.

Noriu dar kartą pabrėžti, kad naujoji struktūra neturėtų apsunkinti šalies biudžeto. Iš valstybinių miškų valstybė gauna naudos įvairių mokesčių pavidalu. Ir su privatininkais diskutavome apie jiems reikalingos sistemos išlaikymą. Manau, kad tokia valdymo struktūra (sistema) iš tiesų reikalinga, ji būtų naudinga ir valstybei, ir patiems miškų savininkams.

[...]Neseniai pateikėte LR Seimui Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimo projektą, kuriame siūloma suteikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams naujus įgaliojimus. O koks šioje aplinkosaugos srityje, ypač taikant prevencines priemones, galėtų būti valstybinių miškų pareigūnų vaidmuo?

[...] Dėl automobilių statymo miškuose nieko nepakeitėme. Apribojimai išlieka. Jei stato automobilį ant miško paklotės, vairuotojas gali būti nubaustas. Šių baudų negriežtinome, bet paprašėme, kad faktų fiksavimą pakeistų. Iki šiol buvo taip, kad inspektorius turėdavo surašyti protokolą nusižengusiajam. Vadinasi, inspektorius turi visą dieną stovėti prie ne vietoje pastatyto automobilio ir laukti  jo savininko. Mūsų siūlymu inspektorius privalės nufotografuoti, užfiksuoti pažeidimą ir pranešimą  apie baudos skyrimą išsiųsti savininkui.

Per metus iki šiol šalyje tokių baudų buvo skirta apie 400. Tačiau matydami, kas darosi miškuose ir paežerėse, aiškiai suvokiame, kad toks skaičius yra neadekvatus nusižengimams. 

[...]

Pilną žurnalo "Mūsų girios" redaktoriaus Rimondo Vasiliausko interviu su aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu skaitykite čia...>>>