Naujienos

V.Vasiliauskas. Kinivarpų židinių išplitimo grėsmė reali. Kaip gesinti ,,šaltuosius” eglynų gaisrus?

Miškininkai prognozuoja galimą pavojingų spygliuočių kenkėjų kinivarpų išplitimą šalies miškuose ir primena prevencines priemones, kurių būtina imtis siekiant išvengti žievėgražio tipografo židinių susidarymui ir išplitimui. Nuo XX a. pradžios Lietuvoje eglynų džiūvimai kartojosi po 4-5 kartus per šimtmetį. Vienas didžiausių iš visų registruotų buvo 1993-1997 m.,- primena Virgilijus Vasiliauskas, Valstybinės miškų tarnybos  Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas žurnale „Mūsų girios“, 2013–04 publikuojamame straipsnyje "Žievėgraužis tipografas gali egzaminuoti miškininkus".

Žievėgraužis tipografas (Ips typographus L.) priskiriamas ypač pavojingiems miško kenkėjams. Jam plisti palankiausi našūs mūsų eglynai: nuo 50-60 metų ir vyresni, I-II boniteto, 0,7 ir aukštesnio skalsumo, gryni ar su nedidele kitų medžių rūšių priemaiša. [...]

Gerai dirbti nelengva

Žievėgraužių naikinimo būdas žinomas nuo XIX a., paremtas vabzdžio vystymosi ciklais ir yra labai paprastas. Reikia tik laiku aptikti šių kenkėjų šviežiai apniktus medžius, juos nupjauti ir paruoštą medieną su joje besivystančiais žievėgraužiais išgabenti iš spygliuočių medynų. Svarbu į mišką nepaleisti naujos žievėgraužių kartos. Tai privalome vykdyti, laikydamiesi miškų priežiūrą ir sanitarinę apsaugą deklaruojančių teisės aktų.
Praktinėje miškininkystėje pažeistos eglės dažniausiai sanitariniais kirtimais kertamos pavėluotai, kai kenkėjai jau būna jas palikę ir pasklidę miške.[...]

Keiskime požiūrį į sanitarinius kirtimus

Sanitarinių kirtimų pagrindinis tikslas turi būti ne medienos gamyba, bet šalinimas iš miško tų medžių, kurie yra arba gali būti pavojingų vabzdžių ir grybinių ligų platinimo šaltiniu. Žievėgraužio tipografo atveju, tai eglės, kuriose vystosi šio kenkėjo naujoji karta. Kol ji vystosi, egles turime surasti, nupjauti ir išgabenti iš miško. Nuo pastebėjimo praktiškai būna likę 2-4 savaitės apniktų eglių sutvarkymui. Kitas sanitarinių kirtimų tikslas – šalinti iš miško žalias eglių vėjavartas –vėjalaužas, kad jos netaptų žievėgraužių dauginimosi ir plitimo šaltiniu.

Jeigu apniktų eglių nesugebėjome iškirsti laiku, suvėluotas kirtimas sanitariniu požiūriu yra betikslis, jokios teigiamos įtakos medynų sveikatingumui jis nebeturi. Bet dažnokai tenka matyti skubant iškirsti egles, kuriose dar yra ,,likučiai” ligų ir parazitų pažeistų žievėgraužių. Sveika žievėgraužių karta tokias egles jau palikusi ir pasklidusi miške. Iškirtę ,,likučius”, kuriuose baigia vystytis žievėgraužius parazituojantys vabzdžiai, tik sumažiname žievėgraužių natūralių priešų skaitlingumą ir didiname židinių sveikumą. Sutinku, kad iš tolo ,,akis bado” eglės be spyglių ar rudais byrančiais spygliais, be žievės, genių baigiama nulupti žieve. Pagal Miško sanitarinės apsaugos taisykles, sausuolius kirsti neprivaloma. Tokių eglių kirtimas yra tik neūkiškumo ir aplaidžios miško sanitarinės apsaugos reikalavimų laikymosi maskavimas. Sausuolių kirtimas man primena sodininką, laiku neskinantį obuolių, laukiantį, kol sunokę jie patys nubyrės. Nukritusius surinkti lengviau, bet kokia iš to nauda?

Pamatyti nematomus požymius

Žvalgant medynus reikėtų pamatyti po žalių eglių žieve pasislėpusias kinivarpas. Tipografo židinius aptikti sunku dėl to, kad šių kenkėjų apniktos eglės savo lajomis gali ilgai išoriškai niekuo nesiskirti nuo sveikų. Sausą vasarą lajose džiūstantys spygliai gali blykšti ir birti žali, net neįgavę gelsvos ar rudos spalvos. Kenkėjus išduoda tik rudos išgraužos, byrančios iš po eglių žievės. Tai pagrindinis išorinis požymis. Žvalgyti pavėlavus, išgraužos patamsėja, dalį jų nuplauna lietus, jos tampa sunkiau pastebimos.
Papildomas požymis – vabalų įsigraužimo angos, kurios slepiamos po žievės žvynais ir nelygumuose. Patašius tokių eglių žievę, išgraužtuose takuose randama kenkėjų. Jei žievės paviršiuje matosi daug ovalių ir apskritų angelių, tai požymis, kad medį pažeidusių kenkėjų naujoji karta jį jau paliko. Jei lupasi žievė, tai medis jau žuvo, nesvarbu, kokia yra spyglių spalva ir kiek jų esama lajoje. Beveik 100 proc. tikimybė, kad medis apniktas vabzdžių, jei jo kamieną stuksena geniai.
Skiriant medynus atrankiniam ar plynam kirtimui, kiekvieną medį individualiai įvertinti reikia laiko bei kvalifikacijos.

[...] Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyrius šiemet parengė lankstinuką apie žalingiausią eglių liemenų kenkėją – žievėgraužį tipografą. Jame pateikiama trumpa informacija apie šį kenkėją, jo keliamą pavojų, nurodomos būdingos dauginimosi vietos, pakenkimo požymiai ir priemonės žievėgraužio tipografo skaičiui mažinti.

Visą Virgilijaus Vasiliausko straipsnį skaitykite čia...>>>

_______________________________________________________________________________________

Daugiau VMT parengtų rekomendacijų rasite :

• Lankstinukas - Žievėgraužis tipografas: priemonės jo plitimo mažinimui (pdf)
• Lankstinukas - Feromoninių gaudyklių IBL-3 naudojimas žievėgraužiui tipografui sugaudyti (pdf)
• Lankstinukas - Vabzdžiagaudžių medžių ir medienos naudojimas žievėgraužiui tipografui sugaudyti (pdf)