Naujienos

Aptarta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos įgyvendinimo pažanga

Š.m. birželio 6 d. Žemės ūkio ministerijoje įvyko Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdis, kuriame buvo svarstoma programos įgyvendinimo 2012 m. pažangos ataskaita, pasirengimas  2014–2020 m. kaimo plėtros programai ir kiti klausimai.

Aptariant socialinės, ekonominės ir politinės situacijos pokyčius, darančius įtaką Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programai, buvo pabrėžta, kad išlieka kaimo žmonių verslumo, žemo išsilavinimo, ūkininkų senėjimo problema.

Pristatydama programos įgyvendinimo 2012 m. pažangos atskaitą,  ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė pasidžiaugė, kad, lyginant 2011 m. su 2012 m., pagerėjo priemonių ,,Natura 2000”, ,,Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos veiklos”, ,,Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimas. Ūkininkai siekė žinių ir aktyviai naudojosi priemonei ,,Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ skiriamomis lėšomis.  Dėl ypač didelio populiarumo buvo padidintos priemonėms „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ skiriamos lėšos.  Atkreiptas dėmesys į tai, kad reikalinga pažanga priemonėms „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis”, ,,Dalyvavimas maisto kokybės schemose”, ,,Pelno nesiekiančios investicijos”, ,,Miškų aplinkosaugos išmokos”, ,,Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas”.

Lietuvosmiskai.lt komentaras: Posėdyje dalyvavo ir poziciją svarstomais klausimais išsakė Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis.

Iš viso programai skirta 7 mlrd. 896 mln. litų. Nuo programos įgyvendinimo pradžios suorganizuoti 239 kvietimai teikti paraiškas, jau įsisavinta 70 proc. paramos lėšų.

Sprendžiant su programos administravimu susijusias problemas, buvo inicijuojami programos priemonių įgyvendinimo ir administravimo taisyklių pakeitimai, pačios programos pakeitimai, lėšų perskirstymas tarp priemonių.

Pernai įvyko du programos lėšų perskirstymai. Vieno metu buvo perskirstytos lėšos tarp priemonių, nukreipiant finansavimą iš mažiau populiarių priemonių sėkmingai įgyvendinamoms, o kito – įtraukta nauja priemonė „Pelno nesiekiančios investicijos“, skirta melioracijos griovių tvarkymui (lėšos šiai priemonei perskirstytos iš priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“).

Į Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovo Jono Talmanto klausimą, koks likimas ateityje laukia tų pateiktų paraiškų, kurios „liko už brūkšnio“,  EK atstovė Helen Williams atkreipė dėmesį į tai, kad visų projektų neprivaloma finansuoti, pirmenybė teikiama geriausiems.

Stebėsenos komiteto posėdyje nemažai dėmesio skirta paramos teikimo klaidų lygiui ir mastui aptarti. Pasak EK atstovės H.Williams, pastaraisiais metais ES auditoriai pastebėjo, kad klaidų daroma vis daugiau, ypač agroaplinkosaugos srityje. Ir tai nebūtinai sukčiavimo atvejai.  Europos Komisija vadovaujasi požiūriu, kad iki 2 proc. dydžio pasitaikančios klaidos yra galimos. Tačiau 2011 m. audito veiklos ataskaita atskleidė, kad ES tokių klaidų lygis viršijo 7 proc. ,,Tai kelia mums susirūpinimą. Kadangi dabar vyksta diskusijos dėl naujojo laikotarpio, turime imtis rimtų priemonių ir kiek įmanoma sumažinti klaidų lygį visose šalyse. Valstybės turi rimtai į tai pažiūrėti, identifikuoti klaidų atsiradimo šaltinius, ir, rengdamos naująsias priemones, pasistengti užkirsti kelius klaidoms“, - sakė EK atstovė H.Williams.

Kaip informavo ES paramą administruojančios Nacionalinės mokėjimo agentūros Vidaus audito departamento vyresnioji patarėja Žaneta Pisarskienė, palyginti su ES bendra statistika, Lietuvoje situacija nėra bloga. Daugiausia klaidų ir pažeidimų padaroma vykdant viešuosius pirkimus.

Posėdyje taip pat buvo domimasi, kaip sekasi ruoštis naujajam finansiniam laikotarpiui.  Komiteto narių diskusijai Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkai pristatė kartu su socialiniais partneriais atliktą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių veiksnių analizę bei pabrėžė laukiantys grįžtamojo ryšio.

Naujosios Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos tikslai  – žemės ūkio subjektų konkurencingumo didinimas, užimtumo kaimo vietovėse didinimas, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimas, taip pat bus siekiama didinti miškų ekosistemų vertę ir prisitaikymą prie klimato kaitos, skatinti bendruomeniškumą ir gyvenimo kokybę kaime, inovacijas, kaimo plėtros procese dalyvaujančių asmenų gebėjimų ugdymą ir mokymąsi visą gyvenimą.

„Naujajame laikotarpyje ypač akcentuojamas bendras įvairių fondų skiriamos paramos efektas. Tai reglamentuos būsima Partnerystės sutartis, kurioje bus tiksliai nurodyta, kiek Kaimo plėtros fondas prisidės prie atskirų tematinių tikslų įgyvendinimo“,  – sakė ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorės pavaduotoja Vilma Daugalienė.

 Planuojamas programos biudžetas - 1,85 mlrd. eurų. Lietuva turės įsipareigoti ne mažiau kaip 5 proc. šios sumos skirti LEADER programai, ne mažiau kaip 25 proc. – klimato kaitos švelninimui bei pritaikymui prie jos, žemės valdymui pagal agrarinės aplinkosaugos ir klimato, ekologinio ūkininkavimo ir išmokų vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, priemones.

 Žemės ūkio ministerijos informacija

Nuotraukos: A.Gaižučio