Naujienos

2013 - 06 - 15

Trakų MU susirinkę urėdijų miškininkai aptarė miško kirtimų problemas

Š. m. birželio 11 d. VĮ Trakų miškų urėdija organizavo regioninį urėdijų miškininkų pasitarimą miško kirtimų klausimais. Pasitarimo metu siekta išanalizuoti iškylančias problemas  II ir III miškų grupių saugomų teritorijų miškuose bei ieškoti jų sprendimo būdų,- informuoja 2013-06-14 Trakų miškų urėdija savo tinklalapyje.

Pasitarime dalyvavo profesorius Antanas Juodvalkis, Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriaus vedėjas Viktoras Karašauskis, Miškininkystės skyriaus vyr. specialistas Zbignev Glazko, Generalinės miškų urėdijos Miško resursų ir prekybos mediena skyriaus vyr. specialistas Gintaras Paltanavičius, Miškotvarkos instituto projektavimo skyriaus vedėjas Vaidotas Beržanskis, Dubravos eksperimentinės - mokomosios miškų urėdijos miškų urėdas Kęstutis Šakūnas, Šalčininkų miškų urėdas Ramūnas Lukoševičius, Nemenčinės miškų urėdas Eligijus Ryškus, Vilniaus miškų urėdas Artūras Nanartavičius, Trakų miškų urėdas Vygantas Mierkis, Trakų miškų urėdijos vyr. miškininkas Dainius Taukis, vyr. inžinierius Romaldas Virganavičius bei kiti Trakų miškų urėdijos specialistai.

Aptartos miško kirtimų problemos II ir III miškų grupių saugomų teritorijų miškuose, kur plyni miško kirtimai negalimi, o leidžiama vykdyti tik neplynus pagrindinio naudojimo kirtimus.

Nemaža problema yra su pagrindinių kirtimų vykdymu II miškų grupės miškuose, kuriuose neplyni pagrindiniai kirtimai leidžiami vykdyti tik gamtinės brandos amžių pasiekusiuose medynuose. Pasitaiko atvejų, kai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose nėra perspektyvaus 2 ardo ir pomiškio, sklype gausiai želia lazdynai, kita nepageidaujama augmenija, o atrankiniais kirtimais neįmanoma suformuoti įvairiaamžės medyno struktūros, pasiekti savaiminio miško atžėlimo, išsaugoti ar pagerinti rekreacinę ar ekologinę miško vertę.

Pasitarimo dalyviai siūlė kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu tikslinti kai kurias Miško kirtimų taisyklių nuostatas, kad tokiu atveju būtų galima taikyti grupinius (lizdinius) atvejinius kirtimus, iškertant bet iki 0,3 - 0,5 ha ploto medžių grupes (tuo tarpu dabar leidžiama tik iki 0,1 ha).Tikslinga tokias grupes išdėstyti tolygiai visame plote ir juose iškirsti visus medžius (išskyrus biologiniu požiūriu vertingus medžius ir perspektyvaus pomiškio grupeles), traką. Šiose suformuotuose grupėse (lizduose) suarti dirvą ir pasodinti želdinius. Tokios grupės turėtų sudaryti apie 30 proc. sklypo ploto. Kirtimus tikslinga kartoti maždaug kas 6 - 7 metus, plečiant grupes ir siekiant jų susijungimo.

Taipogi svarstytos miško ugdymo kirtimų problemos. Diskutuota dėl einamųjų kirtimų intensyvumo vyresniuose kaip 70 metų medynuose. Vertinant einamųjų kirtimų kokybę vyresniuose nei 70 metų pušynuose, paaiškėjo, kad yra būtina tikslinti Miško kirtimų taisyklių 64 punktą. Šiuo metu yra nustatyta, kad vyresnio kaip 70 metų amžiaus medynuose leidžiami neintensyvūs ugdomieji miško kirtimai, iškertant iki 10 proc. medyno tūrio. Pagal šią taisyklių formuluotę, einamaisiais kirtimais vyresniame kaip 70 metų amžiaus medyne negalima iškirsti daugiau kaip 10 proc. tūrio, įskaitant ir medienos tūrį, iškertamą valksmuose. Todėl, jei ankstesniais kirtimais tokiame medyne nebuvo iškirsti valksmai, tai einamieji kirtimai vyresniuose nei 70 metų medynuose praktiškai yra negalimi. 

Pasitarimo dalyviai siūlė nustatyti, kad iš valksmų iškertamas tūris nebūtų įskaitomas į 10 proc. kirtimo intensyvumą. Be to ir miškotvarka, projektuodama minėtus kirtimus, iškertamą tūrį projektuoja be valksmose iškertamo tūrio.

Kaip informuojama pranešime, pasitarimo dalyvių  išsakytos  mintys buvo apibendrintos ir nutarta teikti konkrečius pasiūlymus dėl Miško kirtimo taisyklių koregavimo. Konkrečias formuluotes sutiko parengti ir jas pateikti Miškų departamentui ir Generalinei miškų urėdijai profesorius Antanas Juodvalkis (Trakų MU nuotraukoje- stovi centre).

Parengta pagal VĮ Trakų miškų urėdijos informaciją