Naujienos

2013 - 06 - 25

Dėl priimtų Miškų įstatymo pataisų- žaliųjų gąsdinimai

Grupė Seimo narių, paraginti drasietės Aurelijos Stancikienės ir žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio kreipėsi į Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydami nepasirašyti praėjusį antradienį, birželio 18 d., Seime priimtų Miškų įstatymo pataisų [Miškų įstatymo 2, 7, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMAS XIIP-361(2)].Iš esmės aptariamos miškų įstatymo pataisos daugiau skirtos valstybinių miškų reikalams, miškingų savivaldybių prašymu palengvinta galimybė keisti žemės paskirtį miestų plėtros reikmėms, jei savivaldybių miškingumas didesnis nei 50 procentų.. Miestų miškai daugumoje yra valstybinėje žemėje, karjerų irgi kur sumanęs neplėsi-tas griežtai reglamentuota.

Kol kas Prezidentė dar nepasirašė šio įstatymo, tačiau Lietuvos žaliųjų partija (LŽP) jau apkaltino parlamentarus skatinant dar didesnę korupciją,- 2013-06-22 informuoja portalas valstietis.lt žurnalisto Gedimino Stanišausko straipsnyje "Žalieji Lietuvą gąsdina naujais baubais".

[...]

LŽP vadovas Linas Balsys sutiko, kad iki šiol Lietuva vykdė Nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programą, kuria siekiama iki 2020 m. Lietuvos miškingumą padidinti iki 34,2 proc. Šiuo metu Lietuvos miškai užima 33,3 proc. šalies teritorijos (1991 m. užėmė 30,1 proc.).

„Miškų daugėja ir tai – geras ženklas, nes tai rodo, kad valstybiniai miškai tvarkomi gerai“, – pripažino L.Balsys. Tačiau, pasak jo, sprendimas priimti Miškų įstatymo pataisas buvo skubotas. Jis netiki argumentais, neva bus sukurta daugiau darbo vietų. „Jei miškas bus iškirstas, statybose dirbs tie patys darbininkai, kurie tokius pat namus gali pastatyti ir ne miške“, – sakė L.Balsys.

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis pataisas (dėl miškų ūkio tikslinės žemės pavertimo kitomis naudmenomis) irgi laiko logiškomis. „Lietuvoje jau laikas atsisakyti tikslinių žemės paskirčių, suteikiant prioritetą daugiafunkciam žemės naudojimui, o kur bei kam naudoti, reikėtų spręsti per teritorijų planavimo procedūras“, – pabrėžė A.Gaižutis.

Privačių miškų plotas – 815,4 tūkst. ha. Valstybei priklauso apie 1,35 mln. ha miško.

KOMENTARAI

Atšaukti draudimai sveikintini

Kęstutis Kristinaitis, korporacijos „Matininkai“ prezidentas

Jei miške yra tinkama infrastruktūra (privažiavimai, energijos ištekliai ir kitos komunikacijos), kodėl neleisti savininkams statytis namų? Galima juk apriboti sklypų plotus iki 15 arba 20 arų. Tik reikia viską labai aiškiai reglamentuoti, kuriais atvejais galima, o kuriais – ne. Galiausiai kiek Lietuvoje tų statybų apskritai vyksta, kad reikėtų jas varžyti? Kažkada paskaičiavau, kad apie 70 proc. visos Lietuvos teritorijos užima visokie draustiniai, rezervatai ir kitos saugomos teritorijos, kuriose negalimos jokios statybos. Jūs niekur nerasite pasaulyje tokios valstybės, kurioje galioja tiek draudimų. Viską Lietuva saugo, bet pinigų, kaip užtikrinti tinkamą apsaugą, neturi. Bet koks draudimų atšaukimas – sveikintinas. Beje, kiek Lietuvoje yra žaliųjų, o kiek miškų savininkų (apie 284 tūkst.)? Taigi, jei esame demokratiški, viską turi lemti daugumos interesai.

Svarbiau žmogus ar medis?

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Apie trečdalį šalies teritorijos užima miškai, todėl neadekvatu kalbėti, kad miškams gresia kažkoks pavojus. Bet atsakysiu filosofiškai. Kas Lietuvos Respublikoje yra svarbiau – žmogus ar medis? Kas mums svarbiau – ar kad žmogus gyventų laimingas, ar kad būtų dar daugiau medžių? Šioje vietoje, manau, galima viską puikiai suderinti. Ir nenutiks nieko blogo, jei žmogus pasistatys namą savo žemėje. Ir visai nesvarbu, kokios tai paskirties žemė. Nes sprendimo pagrindu reikėtų laikyti ne kažkokią žemės paskirtį, o tai, kam ta žemė priklauso. Tad iš čia ir išplaukia filosofinis klausimas, kas svarbiau – nuosavybė ar žemės paskirtis.

Pilną 2013-06-22  valstietis.lt žurnalisto Gedimino Stanišausko straipsnį "Žalieji Lietuvą gąsdina naujais baubais" skaitykite čia...>>>

******************
Viskas mūsų valstybėje turėtų būti vertinama remiantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, o ne emocijomis
.

Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas

Pateiksiu pavyzdį. Tarkime, Energetikos ministerija pasitvirtino sau net Miškų įstatymui prieštaraujančias taisykles, kurioms (jei bus pradėta įgyvendinti) įsigaliojus gali būti iškirsta nepalyginamai didesni plotai miškų palei elektros trasas. Ankstesnės kadencijos Vyriausybės energetikos ministras 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 priėmė Elektros tinklų apsaugos taisyklių pakeitimus, (2010-04-07, Valstybės žinios, 2010, Nr.: 39 -1877), kurie numato nepamatuotas prievoles valstybiniams miškų valdytojams ir privačių miškų savininkams.

Dabar energetikai grasinasi, kad nuo 2013-07-01 įsigaliojus minėtų taisyklių pakeitimams, urėdijos ir miškų savininkai privalės patys prižiūrėti elektros linijas ir dar praplatint juostas po trasomis iki 9 metrų, o jei ne- energetikai išrašinės baudas. Tai prieštarauja Miškų įstatymui, kiek mums žinoma, su Aplinkos ministerija nieks tokio teisės akto nederino, nederino ir su mūsų asociacija.
Ir ką- tylu ramu, nors keliam šį klausimą jau ne kartą. Jokių žaliųjų protestų. Ir ministerijų lygmeniu olompinė ramybė- nors paskutinį kart pakartotinai kreipėmės į AM šiuo klausimu praėjusią savaitę.

Beje, tarpe tikrai reikalingų pataisų dėl miško žemės tikslinės paskirties keitimo atvejų, nustebino konservatorių (TS-LKD) Pauliaus Saudargo ir Kazio Starkevičiaus iniciatyva Miškų įstatyme išbraukti galimybę iš valstybės biudžeto finansuoti privačių miško savininkų organizacinių struktūrų kūrimąsi. Lyg miško savininkų savivaldos bei kooperatinių struktūrų kūrimas, apie ką šneka kelinta Vyriausybė savo programų prioritetuose, pasidarė nebereikalingas. Iki šiol tokio finansavimo realiai nebuvo skirta, bet kad kas imtųsi visai panaikinti tokią galimybę- daugiau nei keista.

 2013-06-18 Seimo plenarinio rytinio posėdžio Nr.64  posėdžio stenograma pateikiama čia...>>>