Naujienos

2013 - 08 - 02

MVT: Ąžuolynų gausinimui ąžuolo sodmenų nepritrūksime

Lietuvoje valstybiniai ir privatūs miškų medelynai, po rekordiško 2011m. gilių derliaus, turi sukaupę tikrai pakankamą ąžuolo sodmenų kiekį, kad patenkinti miškus sodinančiųjų poreikius,- 2013-08-01 informuoja Valstybinė miškų tarnyba. Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 m. programoje vienas iš svarbiausių numatytų tikslų išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus ir jų išteklius.

VMT nuotraukoje: dvimečiai ąžuolo sodinukai Valkininkų m.u. urėdijos medelyne.

Didinti šalies miškingumą, tuo pačiu užtikrinti medynų stabilumą ir biologinę įvairovę, būtina tik pasitelkus papildomas miško selekcijos ir sėklininkystės priemones, paremtas pažangiais šiuolaikinių tyrimų metodais ir žiniomis.

Pagal programą bendra lapuočių medžių rūšių miško dauginamosios medžiagos dalis, išauginama iš sėklinėse plantacijose surinktų sėklų, turės padidėti nuo 2 iki 30 proc. Nemažas dėmesys skiriamas ir šalies ąžuolynų gausinimui. Jų užimamą dalį planuojama padidinti nuo 2 iki 2,4 proc.

Įgyvendinant tokio masto uždavinius, reikia deramai įvertinti šiuo metu vykstančias ąžuolynų įveisimo tendencijas, kai iš užsienio įvežama pigesnė miško dauginamoji medžiaga dažniausiai būna iš žemiausios „Šaltinio tapatybė nustatyta“ kategorijos. Nors teisiškai perkėlimas tarp besiribojančių kilmės rajonų yra galimas, tačiau ar iš tiesų jis gali būti sveikintinas?. Tą pabrėžia ir LAMMC filialo Miškų instituto   Miško genetikos ir selekcijos skyriaus vedėjas dr. Virgilijus Baliuckas. Jo teigimu Lenkijoje sėkliniam rajonavimui panaudotas klimatinis ir ekologinis klasifikavimas. Nėra atskirai ąžuolui apibrėžtų rajonų, taip kaip padaryta Lietuvoje.

Todėl mokslininko nuomone praktikoje naudojamas kilmių rajonų sugretinimas, perkeliant miško dauginamąją medžiagą, yra sąlyginis. Selekcija šeimų lygmenyje, kaip tai daroma Lietuvoje, Lenkijoje dar nevykdoma. Be to, atlikus haplotipų tyrimus nustatyta, kad šioje kaimyninėje šalyje yra nemaža dalis iš Pirėnų pusiasalio atkeliavusių populiacijų, kurių Lietuvoje nėra. Kaip jos elgsis mūsų sąlygomis, spėlioti turbūt neverta.

Šiuo metu mūsų valstybiniai ir privatūs miškų medelynai, po rekordiško 2011m. gilių derliaus, turi sukaupę tikrai pakankamą ąžuolo sodmenų kiekį. Todėl sieksime, kad mūsų ateities miškus formuotų geriausiomis adaptyvumo savybėmis pasižymintys ir iš produktyviausių šalies ąžuolo medynų išauginti sodmenys. Taip pat tikimės, kad miško medelynai savo ruožtu užaugins pigesnę ir konkurencingesnę produkciją.