Naujienos

Naują mokestį privatiems miškams užsimota įvesti neįsigilinus

Galima tik apgailestauti, kad didelei socialinei grupei (privačių miškų savininkų su jų šeimos nariais priskaičiuojama ~800 tūkst.) norima įvesti naujus mokesčius ypatingai skubiai, nediskutuojant ir netgi galima daryti prielaidą (iš stebėtos diskusijos Seime svarstant įstatymo pataisas), remiantis  kažkieno pripasakotomis pasekėlėmis, stiprokai prasilenkainčiomis su realybe.

Matant tokį 'vaizdelį' nejučia imi galvoti, jog Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programoje  kasmet figūravęs finansavimas miško propagandai organizuoti tų lėšų naudotojus kai ko išmokė. Juk propagandistai senai įsisavinę faktą, kad  daugybę kartų kartojama kalidinga žinia ilgainiui tampa vis panašesnė į tiesą (ypač-jei propagandos skleidėjui pavyksta kontroliuoti informacijos sklaidos kanalus).

Politikams patarinėjusių mokesčio įvedimo propaguotojų teiginiai neatitinka tikrovės. Matyt, kad tuo remiantis LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto išsakyti 'argumentai', kad už medieną gautas privačių miškų savininkų  pajamas reikia papildomai apmokestinti, nes neva privatūs miško savininkai gauna naudą valstybinių miškų valdytojų sąskaita (per bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą atseit yra finansuojama miško kelių remontas, šienaujamos pamiškės ir pan.,) neatitinka tikrovės. Švelniai sakant.

 Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos apimtys per pastaruosius kelerius metus svyravo nuo 23 iki 28 mln. Lt., tačiau iš šios programos nė litas nebuvo panaudotas net valstybiniuose miškuose esančių  kelių ir drenažo sistemų įrengimui bei rekonstrukcijai. Šios programos lėšos yra pagrindinai naudojamos valstybinių miškų reikmėms: valstybinės reikšmės miškų kadastriniams matavimams apmokėti, miškotvarkos darbams vykdyti, miškų ūkį aptarnaujančių organizacijų vykdomoms programoms įgyvendinti ir kitoms valstybinių miškų ar jų valdytojų reikmėms. Su privačių miško savininkais susijusioms  valstybės veikloms ir prisiimtoms funkcijoms iš bendrųjų reikmių fondo lėšų teskiriama vos ~2%. Palyginimui,  vien tik Generalinės miškų urėdijos išlaikymui kasmet iš šio fondo skiriama ~11-13% (apie 3 mln.Lt)

Urėdijos keliams tiesti ir remontuoti naudoja kitas (ne bendrųjų reikmių fondo) lėšas, be to urėdijoms kasmet skiriama 7-8 mln. Lt  iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (2013m.- 7 137,9 tūkst.Lt, 2012 m.-6 574,2 tūkst.Lt, 2011 m.- 6 793,6-tūkst.Lt, 2010 m.-6 154,-tūkst.Lt, 2007 m.-8 089,8 tūkst.Lt, [nuorodą į kasmetines KPP programos samatas rasite čia...>>>]).

Būtent į Kelių priežiūros ir plėtros programą lėšos patenka iš visų transporto savininkai ir valdytojai mokamų už degalus akcizo mokestį bei mokesčius už krovinines transporto priemones, iš kurių turi būti finansuojamas kelių tvarkymas ir priežiūra. Tačiau šiuo metu į Kelių priežiūros ir plėtros programą Finansų ministerija perveda tik 55% akcizo už degalus pajamų, o iš kelių priežiūrai skirto programos biudžeto privačių miškų keliams neskiriama nei lito. Taigi mokesčiai mokami, finansavimas neskiriamas. Didelė tikimybė, kad ir pradėjus rinkti naująjį mokestį "bendrosioms reikmėms", konkrečiai privačių miškų keliams neteks nei lito.

Skiriami pinigai keliams tvarkyti neįsisavinami, o užsimota giliau įlysti į mokesčių mokėtojų kišenes. 2007-2013 m. Kaimo plėtros programoje pagal priemonės “Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra” trečią veiklos sritį “Miškų infrastruktūros gerinimas” miško kelių ir miško drenažų sistemų įrengimui ir rekonstravimui buvo numatyta 15,5 mln. Lt parama. Priemonė taip surašyta, kad realiai ja galėjo pasinaudoti tik savivaldybės ar miškų urėdijos. Į tai Lietuvos miško savininkų asociacija atkreipė atsakingų ministerijų dėmesį dar rengiant priemonę. Neatsižvelgė.

Tačiau iš šios paramos buvo panaudota (skirtas finansavimas) tik 4,7 mln. Lt. Kaimo plėtros programos paramos lėšomis miško kelių ir miško drenažų sistemų įrengimui ir rekonstravimui galėjo pasinaudoti tiek miškų urėdijos, tiek savivaldybės, tiek privatūs miško savininkai, tačiau didžioji dalis numatytų paramos lėšų liko nepanaudota ir buvo perskirstyta kitoms priemonėms.

Pagal ministerijų tarnautojų surašytas tvarkas, miškų savininkams kooperuotis tarpusavyje (ar su urėdijom) bendram kelio remontui per gretimas valdas nebuvo leidžiama, tad trumpų atkarpėlių tvarkymui  į šią priemonę kreipėsi tik vienas kitas savininkas.

Atsižvelgiant į tai, kad realus paramos poreikis miško kelių ir miško drenažo sistemų įrengimui ir rekonstravimui nėra didelis, 2014-2020 m. Kaimo plėtros programos projekte skiriamų lėšų suma yra Žemės ūkio ministerijos numatoma sumažinti iki 5 mln. Lt.

2014-2020 m. Kaimo plėtros programos parama galėtų būti sėkmingai panaudota visų miškų kelių ir drenažo sistemų įrengimui bei rekonstrukcijai, nedidinat mokesčių privatiems miško savininkams. Tik reikia logiškų priemonės administravimo taisyklių ir noro.

Atsižvelgiant į aptartus argumentus, protingiausia būtų pritarti seimo narių Eligijaus Masiulio, Gintaro Steponavičiaus, Remigijaus Šimašiaus ir Eugenijaus Gentvilo pasiūlymui išbraukti iš Miškų įstatymo 7 str. 2 dalies pataisų projekto XIIP-1092(2) pataisą, kuria užsimota įvesti naują 5% mokestį miškų valdytojams.

Protingiausias sprendimas.

Tikimės, kad Seimui bei Vyriausybei užteks išminties ir socialdemokrato A.Salamakino  pataisa dėl naujo mokesčio bus grąžinta  rengėjams tobulinti, pavedant LR Vyriausybei, Aplinkos ir Finansų ministerijoms, įtraukiant į plačią diskusiją privačių miškų savininkų savivaldos organizacijas, išanalizuoti ir pateikti atsakingiems už ekonominį ir mokestinės bazės reguliavimą Seimo komitetams sprendimus, kaip nedidinant esamos mokestinės bazės peržiūrėti su privačiais miškais susijusią mokesčių sistemą ir tobulinti bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemą.

lietuvosmiskai.lt