Naujienos

2009 - 05 - 14

A.Gaižutis.Kaip galetų buti reformuotas valstybiniu misku valdymas

Lietuvos miško savininkų asociacijos pozicija dėl valstybinių miškų valdymo reformos domisi žiniasklaida, miškininkai ir miškų savininkai. Lietuvoje šiuo klausimu užvirė aštri diskusija, daug aistrų, politikavimo keliančios temos svarstymas matyt tik prasideda. LMSA pirmininko Algio Gaižučio pilno interviu dienraščio "Lietuvos rytas" žurnalistui Vakariui Degsniui, kurio tik nedidelė ištrauka buvo panaudota 2007-04-24  išspausdintame straipsnyje "Valdininkai siekia perbraižyti miškų žemėlapį" pateikiame jūsų dėmesiui

 

 

KLAUSIMAS: Nieko neužsimenama apie privačių miškų priežiūros reorganizavimą, tad kokia būtų LMSA pozicija šios reformos atžvilgiu?

 

Rimtoms reformoms ruoštis reikia iš anksto, nuosekliai ir be skubos. Geriausiai tą daryti, kol sektoriuje nėra krizės, tad Aplinkos ministerijos parodyta iniciatyva yra savalaikė. Šiuo metu aptarinėjama valstybinių miškų valdymo sistemos reorganizacija svarbi ne vien tik urėdijoms. Manyčiau, kad numatomas pertvarkas būtina išnagrinėti viso miškų sektoriaus ir privačių miškų plėtros kontekste. 

 

Lietuvoje susiformavo privataus miškų ūkio sektorius: 223 tūkst. savininkų, 744,5 tūkst.ha miškų, 2-2,5 mln. m³ medienos pardavimai, apie 200 mln. Lt metinių pajamų. Yra jo augimo perspektyvos. Tokio masto sektoriui jau reikalinga efektyvi valdymo (tiek valstybinio, tiek savivaldos) sistema. Esu įsitikinęs, kad nuo to, kiek ekonomiškai reikšmingą, stiprų ir gyvybingą sugebėsime išlaikyti Lietuvoje miškų ūkį, priklausys visų – ir privačių, ir valstybinių miškų ateitis. Tik tvirtais ekonominiais pagrindais ir efektyviai tvarkomas miškų ūkis gali suteikti valstybėje ilgalaikį politinį svorį miškų žinybai, darbo vietas bei gerą atlyginimą miškininkams specialistams, užtikrinti deramas pajamas miškų savininkams (valstybei ir privatininkams) bei naudą visuomenei. Todėl mes, privačių miškų savininkai, nuoširdžiai suinteresuoti turėti darniai ir efektyviai ūkininkaujančius kolegas valstybiniuose miškuose. Tikiu, kad ir valstybinėje tarnyboje dirbantys bei pažangiai mąstantys miškininkai lygiai taip pat žiūri į besiformuojantį privatų miškų ūkį.

 

Mano įsitikinimu, kad planuojamos reorganizacijos nepridarytų daugiau žalos, nei naudos būtina:

1. Nevykdyti reformos realiai dirbančiųjų miškuose girininkijų specialistų sąskaita. Netgi atvirkščiai- reikia stiprinti girininkijų ir eiguvų lygmenį, gerinti čia dirbančių miškininkų darbo sąlygas.


2. Optimizuojant valstybinių miškų valdymą tuo pat metu būtina formuoti privačių girininkijų /privačių miškų priežiūros ir apsaugos organizacijų/ tinklą, kuriai irgi būtini aukštos kvalifikacijos, gerai apmokami miškininkai specialistai (apie 700-800 miškininkų). Paradoksas, kuomet 50 metų kurta visų Lietuvos miškų valdymo ir priežiūros infrastruktūra, specialistai, materialinė bazė dabar siejami tiktai su valstybiniais miškais. Juk besiformuojančiam privačių miškų ūkui irgi reikalinga technine baze, specialistai, lėšos infrastruktūros priežiūrai bei atnaujinimui. Būtina valstybės lygmenyje formuoti vieningą šalies miškų priežiūros ir apsaugos politiką bei ją kompleksiškai įgyvendinti.

 

KLAUSIMAS: Teigiama, kad šiuo metu dauguma urėdijų dirba pelningai ir neverta skubinti įvykių. Ar išties geriau evoliucinis vystymasis nei revoliucinės pertvarkos?

 

Patirtis rodo, kad bet kokios geros pirminės idėjos, jei jų įgyvendinimas yra užtempiamas ir tampa perdėm politizuojamas, išsigimsta. Tuomet reformuojame sektoriuje dirbantys apsukruoliai  dažnai sugeba „pasišildyti“ rankas, o valstybė tik nukenčia. Todėl reformuojant valstybinių miškų sistemą reikėtų gerai apsvarstytų, aiškių ir  jau tuomet - neatidėliotinų sprendimų.

 

 

 

Algis Gaižutis

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas
el.paštas: algis@forest.lt