LMSA kreipiasi į LSD partijos suvažiavimą: Neleiskite žlugdyti privataus miškų ūkio

2014 m. sausio 18 d., 11 val., „LITEXPO“ parodų rūmuose, vyks XXXII-asis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavimas. Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Valdyba 2014-01-09 nusprendė kreiptis į vieną įtakingiausių politinių partijų šalyje dėl pastaruoju metu vykstančių kontraversiškų sprendimų privataus miškų ūkio mokestinės politikos srityje. 

---

Kodas 9159812   LMSA administracija: Juozapavičiaus g. 9-303, Vilnius  Tel./faks.: (8-5) 2767590   El.pašt. info@forest.lt  svetainė: www.forest.lt

XXXII -tąjam Lietuvos socialdemokratų partijos suvažiavimui

KREIPIMASIS

MOKESTINĖS NAŠTOS DIDINIMO PRIVAČIŲ MIŠKŲ VALDYTOJAMS KLAUSIMU

2014-01-09

Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA)- nuo 1993 metų veikianti nacionalinė privačių miškų savininkus atstovaujanti visuomeninė organizacija Lietuvoje, vienijanti aktyviausius miško savininkus -daugiau nei 6500 narių, kreipiamės į garbingus suvažiavimo dalyvius dėl būtinybės užtikrinti partijos rinkiminės programos nuostatų įgyvendinimą mokestinės politikos srityje .

Lietuvos socialdemokratų partijos 2012 m. rinkimų į LR Seimą programoje buvo numatyta, kad mokesčių reforma bus nukreipta į pajamų skirtumų sumažinimą, solidarumo visuomenėje stiprinimą, kad mokesčiai negali žlugdyti verslo ir gamybos. Buvo žadama atsisakyti nepagrįsto apmokestinimo, kuris skaudžiai veikia neturtingus Lietuvos žmones, smulkius verslininkus, pensininkus.

Piliečiai patikėjo jūsų solidžios partijos rinkiminiais pažadais, rinkėjų valia tapote valdančiąja partija, turinčia didžiausią įtaką valdančiojoje koalicijoje. Tačiau šiuo metu, priešingai visiems deklaruotiems tikslams, įtakingų socialdemokratų partijos atstovų LR Seime iniciatyva užsimota padidinti mokestinę naštą privačių miškų valdytojams. Tai formuoja nepalankų požiūrį ~800 tūkst. privačių miškų savininkų ir jų šeimos narių tarpe, kas gali turėti nepageidaujamų pasekmių artėjančių rinkimų fone.

Privačių miškų savininkai yra šokiruoti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto užmojo skubos tvarka, be platesnės diskusijos, nekreipiant dėmesio į LR Vyriausybės išvadą naujojo mokesčio klausimu, ne per mokesčių įstatymus, o Miškų įstatymo 7 str. 2 d. pataisa XIIP-1092(2) įvesti naują privačių miškų savininkams ir valdytojams mokestį - 5% įmoką nuo visų gaunamų pajamų už nenukirstą mišką ir medieną bendrosioms miškų ūkio reikmėms (papildomai prie šiuo metu miškų savininkų mokamo 15% gyventojų pajamų mokesčio). Siūlomas medienos žaliavos apmokestinimas iš privačių miškų savo esme yra analogiškas 5% akcizo mokesčio nuo apyvartos įvedimui. Negi privataus miškų ūkio veiklą tokiu drastišku apmokestinimu norima prilyginti alkoholio, cigarečių ar degalų verslams? 

2013 m. gruodžio 6 d. Trakuose vykusioje konferencijoje „Miškas-žmogui, žmogus - miškui“ dalyvavusių valdžios atstovų buvome informuoti, kad nei Aplinkos ministerija, nei LR Vyriausybė tokio siūlymo dėl naujo mokesčio įvedimo privačių miškų valdytojams Seimo Aplinkos apsaugos komitetui neteikė.

Šiandien privatūs miško savininkai ir valdytojai moka visus nustatytus mokesčius, kaip ir visų kitų verslų atstovai Lietuvoje. Tačiau negalima sulyginti valstybinių miškų valdytojų ir privačių miško savininkų mokamų mokesčių dėl vieno esminio dalyko: valstybiniai miškai nėra rinkos objektas. Valstybė turi teisę valstybiniams miškų valdytojams nustatyti tokius mokesčius, kuriuos ji mano esančius ekonomiškai pagrįstus dėl nemokamai urėdijoms perduoto naudoti milijardinės vertės turto, tuo tarpu naujų išskirtinių mokesčių įvedimas privatiems miško savininkams, diskriminuotų juos visų kitų verslo sričių atžvilgiu. Valstybė turėtų skatinti, o ne žlugdyti ilgalaikes investicijas į miškininkystę, kurios grąžą duoda po 60-120 metų. Privatus verslas turi įsigyti miškų ūkinei veiklai būtinus miškus nuo pirmo hektaro, iš karto susimokant pilną kainą ir nuo sumokamos kainos pervedant į valstybės biudžetą už miško savininką-fizinį asmenį- 15% gyventojų pajamų mokestį. O po to patiriamos gamybinės veiklos sąnaudos ir konkuruojama toje pat valstybinių miškų urėdijų dominuojamoje medienos rinkoje. Tik ūkininkauti tenka smulkiose, fragmentiškai išsidėsčiusiose ir geografiškai nutolusiose valdose, kas ženkliai didina sąnaudas.

LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto išsakyti argumentai, kad iš privačių miškų tiekiamą žaliavinę medieną būtina apmokestinti, neva privatūs miško savininkai gauna naudą valstybinių miškų valdytojų sąskaita, kadangi urėdijų mokami privalomieji 5% atskaitymai už parduotą žaliavinę medieną į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą yra skiriami miško kelių ir drenažų sistemų įrengimui ir remontui, kažkokių pamiškių šienavimui,  neatitinka tikrovės.

Iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų nebuvo skiriama nei lito netgi kelių valstybiniuose miškuose, jau nekalbant apie privačius miškus remontui ar priežiūrai. Urėdijos tam tikslui naudoja kitas lėšas, be to urėdijoms kasmet skiriama miško kelių priežiūrai ~7-8 mln. Lt iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (2013m.- 7 137,9 tūkst.Lt, 2012 m.-6 574,2 tūkst.Lt, 2011 m.- 6 793,6-tūkst.Lt, 2010 m.-6 154,-tūkst.Lt, 2007 m.- 8 089,8 tūkst.Lt). Tuos pinigus miškų kelių tvarkymui Valstybė skiria nuolat, tačiau jie naudojami tik valstybinių miškų kelių tvarkymui. Nesprendžiamas bešeimininkių bendro naudojimo kelių, einančių per privačius miškus, priskyrimo į konkrečios organizacijos ar savivaldybės balansą klausimas.Be to, miško kelių ir miško drenažų sistemų įrengimui ir rekonstravimui buvo numatyta 15,5 mln. Lt ES parama, kuria realiai galėjo pasinaudoti urėdijos ar savivaldybės, tačiau nesugebėta įsisavinti didžiosios dalies lėšų, panaudota (skirtas finansavimas) tik 4,7 mln. Lt. Siūlomas naujas 5% mokestis bus skiriamas anaiptol ne kelių infrastruktūrai privačiuose miškuose stiprinti, bet pirmiausia valstybinių miškų reikmėms – valdymui, investicijoms valstybiams miškuose, kitoms išlaidoms, susijusioms su valstybinių miškų valdymu, finansuoti.Todėl problema gilesnė ir 5% nauju mokesčiu nieko nebus išspręsta.

Atsakomybę už priimamus sprendimus turintys politikai paprastai yra linkę įsigilinti į aptariamus klausimus, išdiskutuoti su specialistais bei visuomene, o tik po to, suradus konsensusą teikti didelę dalį piliečių liečiančias įstatymų pataisas, ypač- dėl mokesčių. Antraip - sumaištis garantuota, o problemos tik gilėja. Tuo tarpu 2013-12-23 Seimo plenarinėje sesijoje įstatymo pataisos pastraipsniui buvo priimtos, socialdemokratų frakcijai palaikius Seimo Aplinkos apsaugos komitetui vadovaujančio bendrapartiečio iniciatyvą, nors Vyriausybės poziciją išsakęs Seimo narys aplinkos ministras Valentinas Mazuronis aiškiai pasakė, kad Vyriausybės pozicija yra kita.

Neįsiklausyta ir į Lietuvos miško savininkų asociacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos LIETUVOS MEDIENA, Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriaus ir daugelio politikų raginimus neįvedinėti perteklinio mokesčio ypatingai skubant, be jokios gilesnės ekonominės analizės ir pagrindimo, pasekmų įvertinimo. Galiausiai, prieš pat Šv.Kalėdas, nepavyko prabalsuoti už viso įstatymo pataisų priėmimą.

Vertiname siekius neproporcingai apmokestinti privačių miškų valdytojus, kaip pastangas išguiti „privatininkus“ iš miškų ūkio (o verslą - trauktis iš Lietuvos), sudarant ekonomiškai nepatrauklias sąlygas gamybinei-komercinei veiklai privačiuose miškuose ir taip ribojant medienos pasiūlą rinkoje. Abejotina, kiek tokių nelygiaverčių konkurencinių sąlygų miškų ūkyje sudarymas duos naudos visam šalies ūkiui. Patirtis rodo, kad perteklinis reglamentavimas bei apmokestinimas verčia legalų verslą trauktis į šešėlį arba iš viso nutraukti veiklą. Realus dirbančiųjų skaičius miškų ūkyje nuolat mažėja, kadangi vis naujų ribojimų bei draudimų našta ženkliai didina veiklos kaštus, mažina legaliai dirbančiųjų pelningumą ir verčia atsisakyti darbo miškų ūkyje. Tai kertasi su Socialdemokratų rinkiminės programos pagrindinėmis vertybinėmis nuostatomis, kur akcentuojama būtinybė kurti naujas ir išlaikyti esamas darbo vietas.

Laikome, kad tiek privačių, tiek ir valstybinių miškų ūkio apmokestinimas neturi būti toliau didinamas, o lėšos bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti būtų kaupiamos racionaliau perskirstant ir panaudojant dabartiniu metu mokamus mokesčius. Kartu būtina per 2014 metus peržiūrėti dabartinę su privačiais miškais susijusią mokesčių sistemą ir tobulinti bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemą, kaip tai suplanuota LR Vyriausybės.  Mokestinės sistemos peržiūra reikalauja plačios diskusijos dėl mokestinio reguliavimo pertvarkymo ir subalansuotų atsakingų institucijų sprendimų, įvertinant priimamų sprendimų galimas ekonomines ir socialines pasekmės.

Remiantis aukščiau išdėstytu, kreipiamės į Jūsų garbingą Suvažiavimą pritarimo aukščiau išdėstytoms nuostatoms ir raginame:

1. I.      Rekomenduoti Seimo nariams – socialdemokratams nepritarti  Miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIP-1092(2)  ir  grąžinti rengėjams tobulinti.
2. II.     Rekomenduoti LR Vyriausybei, Aplinkos, Ūkio ir Finansų ministerijoms, įtraukiant į plačią diskusiją privačių miškų savininkų savivaldos organizacijas, išanalizuoti ir pateikti atsakingiems už ekonominį ir mokestinės bazės reguliavimą Seimo komitetams sprendimus, kaip nedidinant esamos mokestinės bazės peržiūrėti su privačiais miškais susijusią mokesčių sistemą ir tobulinti bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemą. Kaip tai numatyta LR Vyriausybės 2012-05-23 d. sprendimu Nr. 569 patvirtintoje „Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programoje“, siekti, kad lėšos iš privačių miškų į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą būtų įtraukiamos nuo 2015 metų, iki tol nustatant aiškią tvarką privataus miškų ūkio bendrųjų reikmių finansavimui Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programoje.

Neleiskite žlugdyti privataus miškų ūkio nepamatuotais sprendimais mokestinės politikos srityje.

Linkime XXXII -ojo Suvažiavimo delegatams išmintingų sprendimų, susiklausymo bei darnaus darbo mūsų Tėvynės labui.

Pagarbiai,

dr.Algis Gaižutis, LMSA Valdybos pirmininkas