Naujienos
Privačių miškų savininkai ir perdirbėjai: žlugdomas mūsų verslas
Privačių miškų savininkai ir medienos perdirbėjai kritikuoja į Seimo neeilinės sesijos darbotvarkę įrašytas Miškų įstatymo pataisas. Anot jų, įstatymas paruoštas neprofesionaliai, o jo įgyvendinimas turėtų neigiamų pasekmių ne vienai šalies ūkio šakai, - 2014-01-21 informuoja naujienų agentūra ELTA.Šį antradienį naujienų agentūros BNS vykusioje spaudos konferencijoje, Lietuvos miškų savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko pavaduotojas, miško savininkas ir medienos perdirbėjas Kazimieras Šiaulys kalbėjo, kad privačių miškų savininkams ir valdytojams įvedus 5 proc. įmoką nuo visų gaunamų pajamų už nenukirstą mišką ir medieną, šis verslas būtų užkraunamas neadekvačia mokesčių našta.
"Šitas siūlomas mokestis nuo sąlyginio miško hektaro gali būti paimamas keletą kartų, pavyzdžiui, pradiniam savininkui, privačiam asmeniui, pardavus stačią mišką kokiai nors bendrovei. Šiuo atveju 5 proc. nuo pardavimo kainos bus paimami iš savininko, o bendrovei iškirtus ir pardavus mišką sortimentais, taip pat bus mokami 5 proc. nuo apyvartos", - argumentuoja K.Šiaulys.
Kad bet koks mokestis žaliavinei medienai skaudžiai atsilieps ir medienos perdirbėjams, tikina ir Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos administratorius Arvydas Urbis. Pasak jo, kai kurie perdirbėjai vardan geresnių sąlygų savo verslą gali iškelti į kaimynines šalis, pasitraukti į šešėlį ar išvis užsidaryti.
"Už sukeltas kainas neapsimokės dirbti, kai kurios įmonės mąsto verčiau perkelti gamybą į kaimynines Latviją ir Estiją. Taigi mokestis, kuris šiandien uždedamas privačių miškų savininkams, tiesiogiai botagu smogs medienos perdirbimo pramonei", - teigia A.Urbis.
 |
| LMSA organizuota spaudos konferencija vyko naujienų agentūros BNS spaudos konferencijų centre Vilniuje |
LMSA valdybos pirmininkas Algis Gaižutis mokestį kritikuoja ir todėl, kad šiai dienai neaišku, nei kur nueitų iš privačių miško savininkų surinktos lėšos, nei kas jas administruotų.
Deklaruojamas tikslas sutvarkyti miško kelius dabartinėmis aplinkybėmis apskritai sunkiai įgyvendinamas, nes šie keliai oficialiai yra bešeimininkiai ir neinventorizuoti - nežinoma, koks jų bendras jų tinklas, kalbama tik orientaciniais skaičiais, todėl neaišku, kiek lėšų reikėtų jiems sutvarkyti.
Pasak A. Gaižučio, miško keliai kaimo vietovėse eina per gyvenvietes, jais namus pasiekia ir kaimo žmonės, todėl susiklosčiusią situaciją derėtų spręsti ne tik miško savininkams, bet ir kaimo bendruomenėms.
"Niekas netrukdo seniūnams kurti mažus konsorciumus, mažas bendrijas, į ją įtraukiant miško savininkus, urėdijas, žemės savininkus, seniūnijas - pritraukus ir europines lėšas organizuoti kelių sutvarkymo darbus. Tai yra vienintelis protingas kelias, kaip galima išspręsti kelių problemą, kuri iš tiesų yra ir ne vienoje vietoje", - siūlo K. Šiaulys.
2012 m. duomenimis, Lietuvoje 38,9 proc. miško žemės (844 500 ha) yra privatūs miškai, valdomi 248 tūkst. privačių miškų savininkų. Vidutiniškai vienam savininkui priklauso 3,3 ha miško - tai smulkios miškų valdos.
Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programoje atskaitymus į bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimą iš privačių miškų ūkio medienos pardavimo pajamų numatyta įtraukti nuo 2015 metų.
Per spaudos konferenciją išplatintą pareiškimą rasite čia...>>>
