Naujienos
Prezidentė nesirįžo vetuoti Miškų įstatymo, po 11 mėn. įsigalios nauji mokesčiai
Nuo šiol Seimo valdantiesiems turėtų būti akivaizdu, ką reikia daryti norint 'prakišti' nelogišką įstatymo pataisą taip, kad jos nebūtų galima užblokuoti nei parlamento plenarinių posėdžių salėje, nei Prezidentūroje.Tiesiog, reikia įmantriai įkomponuoti norimą pataisą kartu su kokiu nors siūlymu dėl valstybinės svarbos objektui realizuoti būtinomis pataisomis ir viskas eisis kaip sviestu patepta. Socialdemokratas A.Salamakinas tokiu būdu prastūmė naują papildomą mokestį privačių miškų valdytojams. Prezidentės pasirašytos įstatymo pataisos jau įsigaliojo.
Labai nekokiu kvapeliu paduoda visa ši istorija, kai norint nuo pajūrio tiesti svarbią dujotekio trasą, Vyriausybė prašė Seimo tik patikslinti LR Miškų įstatymą [kad galėtų miško žemę paversti kitomis naudmenomis II grupės ekosistemų apsaugos miškuose ir III grupės draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, kas buvo draudžiama net įgyvendinant valstybei svarbius projektus: dujotiekio, elektros linijų, geležinkelių trasų tiesimas], o parlamentarai kartu 'pakišo' ir apmokestinimą privačių miškų savininkams.
Akivaizdus ir valdžios požiūris į savo piliečius, kuomet laiminami akivaizdžiai kreivi įstatymai.
Belieka viltis, kad dar bus padaryti patikslinimai iki įsigaliojant LR miškų įstatymo nuostatoms dėl privačių miškų valdytojų apmokestinimo. Juk tik nuo 2015 m.pradžios įsigalios naujasis privačių miškų savininkams ir valdytojams mokestis - 5% įmoka nuo visų gaunamų pajamų už nenukirstą mišką ir medieną bendrosioms miškų ūkio reikmėms (papildomai prie šiuo metu miškų savininkų mokamo 15% gyventojų pajamų mokesčio).
Manytume, tolesnėje diskusijoje pravers Lietuvos miško savininkų asociacijos Prezidentūrai pateikti argumentai dėl papildomo apmokestinimo neigiamų pasekmių miškų sektoriui.
Pagrindiniai argumentai:
1) nustatomas teisinis reglamentavimas sudaro nelygiavertes konkurencines sąlygas privataus miškų ūkio verslui, lyginant su valstybiniu miškų ūkiu ir kitomis ūkio šakomis;
2) priimtu teisiniu reglamentavimu galimai užprogramuojamas dvigubas apmokestinimas;
3) neigiamos ilgalaikės pasekmės mažinant į eksportą orientuotos šalies medienos perdirbimo ir baldų pramonės konkurencingumą bei didinant biokuro kainas;
4) sudaromos prielaidos susikurti galimai neskaidriai viešų finansų naudojimo sistemai, kai privataus verslo sąskaita bus finansuojamas valstybės vykdomas verslas;
5) savininkai skatinami atsisakyti ūkinės veiklos;
6) padarys ekonomiškai nuostolingais miškų formavimo kirtimus (retinimus ir einamuosius), nes 5 proc. mokestis nuo apyvartos absoliučia verte tokiuose kirtimuose dažnai didesnis už gaunamą pelną, kadangi šiais kirtimais iškertami mažaverčiai medžiai .
Detalizuojant pateiktus argumentus:
I. LR miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies papildymo pakeitimu siekiama įvesti išimtinį drakonišką mokestį privačiam miškininkystės verslui ir apkrauti neadekvačia mokesčių našta privačius miško savininkus. Minimais įstatymo pakeitimais siekiama įtvirtinti papildomą naują mokestį privačių miškų valdytojams 5% nuo apyvartos, t.y. nuo visų privačių miškų valdytojo gaunamų pajamų už nenukirstą mišką ir medieną (papildomai prie šiuo metu miškų valdytojų mokamų mokesčių: 15% gyventojų pajamų mokesčio, individualia veikla užsiimantiems nustatytų mokesčių ar privačioms verslo įmonėms nustatytų įprastinių verslo mokesčių).
Valstybinių miškų valdytojų mokami privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką yra naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti, t.y. grįžta tiems patiems miškų valdytojams, jų veiklai finansuoti. Kadangi LR miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies papildymo pakeitimas nenustato skaidraus privalomųjų 5 procentų atskaitymų į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką panaudojimo, tuo atveju jei ir toliau valstybinių miškų valdytojų mokami privalomieji 5 procentų atskaitymai per bendrąją miškų ūkio reikmių finansavimo programą, bus skiriami valstybinių miškų valdytojų vykdomai veiklai finansuoti (pvz. valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, valstybinių miškų kadastriniams matavimams vykdyti ir generalinės urėdijos bei valstybinės miškų tarnybos išlaikymui), o privačių miškų savininkų privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką negalės būti skiriami analogiškoms privačių miško savininkų veikloms finansuoti (o to ir nenumato . LR miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies papildymo pakeitimas), bus pažeidžiamas lygiateisiškumas ir konkurencija.
Valstybinių miškų valdytojų į valstybės biudžeto specialiąją Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą mokama 5 % įmokos prigimtis yra kita- tai Valstybės, kaip valstybinių miškų savininkės, nustatytas atlygis valstybei už miškų urėdijoms neatlygintinai naudojimui perduotą milijardinės vertės turtą- 1,2 mln. ha valstybinių miškų. Anksčiau galiojusią tvarką, kuomet nenukirsto miško vertė (taip vadinamas kelminis mokestis) būdavo pervedamas tiesiai į Valstybės biudžetą, po to- atgavus Nepriklausomybę, tuometinės Miškų ministerijos pastangomis biudžete buvo išskirtas vadinamasis Miškų atkūrimo fondas, į kurį buvo sumokamas valstybiniuose miškuose kertamos medienos kelminis mokestis (arba- nenukirsto miško vertė) ir kuriuo disponavo ministerija. Vėliau, panaikinus ministeriją, Miškų atkūrimo fondas buvo transformuotas į biudžeto specialiąją Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą, nustatant į ją 5% įmokas nuo urėdijų gaunamų pajamų už nenukirstą mišką ir medieną, o ne pilną nenukirsto miško vertę (kelminį mokestį) nuo LR Vyriausybės tvirtinamos metinės kirtimų biržės valstybiniuose miškuose.
Privataus miško nedidelės valdos savininkas (vidutinė valda~3.4 ha) patiria išlaidas miško atkūrimui, apsaugai, šviesinimui, ugdymui ir t.t, mišką kerta 1 kartą per keliasdešimt metų, o 15% mokesčius moka nuo kiekvieno pajamų lito (o dabar būtų 20%), visai neatsižvelgiant į ūkinei veiklai patiriamas išlaidas.
II. Priimtu teisiniu reglamentavimu užprogramuojamas dvigubas apmokestinimas – “Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką”. 5% mokestį nuo apyvartos įpareigojami visi mokėti miškų valdytojai (tame tarpe privatūs miško savininkai), nepriklausomai nuo to, ar pajamos gaunamos iš konkretaus jų valdomo miško sklypo, ar iš kitų miško valdytojų įsigyto miško ar medienos, ją toliau realizuojant. T.y. jei privatus miško savininkas pardavė medieną įmonei ar kitam miško savininkui, kurie taip pat yra miško valdytojai (t.y. savininkai) – pagal LR Seimo tvirtintą LR miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies papildymo pakeitimą bus dvigubas apmokestinimas..
III. Privatus miškų ūkis labai svarbus bendrai Lietuvos ekonomikai: apsirūpinant biokuru ir žaliavine mediena šalies pramonei. Siūlomas medienos žaliavos apmokestinimas iš privačių miškų diskriminuotų juos visų kitų verslo sričių atžvilgiu, savo esme yra analogiškas 5% akcizo mokesčio nuo apyvartos įvedimui. Negi privataus miškų ūkio veiklą tokiu drastišku apmokestinimu norima prilyginti alkoholio, cigarečių ar degalų verslams? Valstybė turėtų skatinti, o ne žlugdyti ilgalaikes investicijas į miškininkystę, kurios grąžą duoda po 60-120 metų. Neįsiklausyta ir į Lietuvos miško savininkų asociacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos LIETUVOS MEDIENA, Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriaus ir daugelio politikų raginimus neįvedinėti perteklinio mokesčio ypatingai skubant, be jokios gilesnės ekonominės analizės ir pagrindimo, pasekmių įvertinimo.
Vertiname siekius neproporcingai apmokestinti privačių miškų valdytojus, kaip pastangas išguiti „privatininkus“ iš miškų ūkio (o verslą - trauktis iš Lietuvos), sudarant ekonomiškai nepatrauklias sąlygas gamybinei-komercinei veiklai privačiuose miškuose ir taip ribojant medienos pasiūlą rinkoje. Abejotina, kiek tokių nelygiaverčių konkurencinių sąlygų miškų ūkyje sudarymas duos naudos visam šalies ūkiui. Patirtis rodo, kad perteklinis reglamentavimas bei apmokestinimas verčia legalų verslą trauktis į šešėlį arba iš viso nutraukti veiklą. Realus dirbančiųjų skaičius miškų ūkyje nuolat mažėja, kadangi vis naujų ribojimų bei draudimų našta ženkliai didina veiklos kaštus, mažina legaliai dirbančiųjų pelningumą ir verčia atsisakyti darbo miškų ūkyje.
Įvedamas naujas mokestis turės neigiamos įtakos ne tik svarbiam šaliai į eksportą orientuotam medienos perdirbimo ir baldu verslui, bet ir biokuro rinkai. Mokesčio nuo apyvartos įvedimas tiesiogiai padidins biokuro ir savo ruožtu šildymo kainas, kai vienas iš deklaruojamų nacionalinių prioritetų yra šildymo kainų mažinimas naudojant vietinį biokurą.
IV. Sudaromos prielaidos susikurti galimai neskaidriai viešų finansų naudojimo sistemai; kai nepakankamai efektyviai naudojamos (arba – nepanaudojamos) deklaruojamiems tikslams skiriamos biudžeto lėšos.
LR miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies papildymo pakeitimu nustatoma, kad naujas 5% apyvartos mokestis bus skiriamas: “miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miškų priešgaisrinei sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio srityje bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti”. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti lėšos beveik išimtinai buvo skiriamos valstybinių miškų valdytojų reikmėms, pvz. net 85% 2010 ir 2011 m teko valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, valstybinių miškų kadastriniams matavimams vykdyti ir generalinės urėdijos bei valstybinės miškų tarnybos išlaikymui, galima numanyti, kad lėšos surinktos iš privačių miško savininkų bus ir toliau skiriamos valstybinių miškų valdytojų veiklai finansuoti, o mokesčiai surinkti iš privačių miškų valdytojų taip pat gali būti skiriami valstybinių miškų valdytojų veiklai finansuoti.
Naujo mokesčio įvedimas yra nepagrįstas, kai nepanaudojami kiti jau toms pačioms reikmėms skirti resursai.
Miškininkystės ir medienos tiekimo įmonių veikloje naudojama daug technikos ir transporto, todėl sumokama daug kuro akcizo, kelių ir kitų už techniką mokamų mokesčių į šalies biudžetą. Iš tų sumokėtų mokesčių, Finansų ministerija į Kelių priežiūros ir plėtros programą perveda ~ 55% akcizo už degalus pajamų. Iš šios programos miško kelių priežiūrai Valstybė kasmet skiria po 7-8 mln. Lt valstybinėms įmonėms miškų urėdijoms, jie naudojami išimtinai tik valstybinių miškų kelių tvarkymui: (2013m.- 7 137,9 tūkst.Lt, 2012 m.-6 574,2 tūkst.Lt, 2011 m.- 6 793,6-tūkst.Lt, 2010 m.-6 154,-tūkst.Lt, 2007 m.-8 089,8 tūkst.Lt. Privačių miškų keliams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos neskiriama nei lito. Nesprendžiamas bešeimininkių bendro naudojimo kelių, einančių per privačius miškus, priskyrimo į konkrečios organizacijos ar savivaldybės balansą klausimas. Taigi mokesčiai jau mokami, finansavimas neskiriamas. Didelė tikimybė, kad ir pradėjus rinkti naująjį mokestį "bendrosioms reikmėms", konkrečiai privačių miškų keliams neteks nei lito.
Nesugebėta įsisavinti ES struktūrinės paramos lėšų miškų keliams tvarkyti, tačiau užsimota giliau įlysti į mokesčių mokėtojų kišenes. 2007-2013 m. Kaimo plėtros programoje pagal priemonės “Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra” trečią veiklos sritį “Miškų infrastruktūros gerinimas” miško kelių ir miško drenažų sistemų įrengimui ir rekonstravimui buvo numatyta 15,5 mln. Lt ES parama, kuria realiai galėjo pasinaudoti urėdijos ar savivaldybės. Tačiau nesugebėta įsisavinti didžiosios dalies lėšų, panaudota (skirtas finansavimas) tik 4,7 mln. Lt.
V. Savininkai skatinami atsisakyti ūkinės veiklos. Mokestis nuo parduotos medienos netiesiogiai skatinama miško nuosavybės pardavimą, nes parduodamas nuosavybę, o ne medieną iš savo nuosavybės, savininkas išvengs naujo mokesčio. Jau dabar daug iškirstų ir neatkurtų miškų priklauso bankrutavusioms UAB. Tuo tarpu fizinio asmens miško atkūrimui sukurtas teisinis mechanizmas.
VI. Padarys ekonomiškai nuostolingu miškų formavimo kirtimus (retinimus ir einamuosius), nes 5 proc. mokestis nuo apyvartos absoliučia verte tokiuose kirtimuose dažnai didesnis už gaunamą pelną, kadangi šiais kirtimais iškertami mažaverčiai medžiai .
Tad problema gilesnė ir skuboti užmojai papildomai apmokestinti privačių miškų valdytojus deklaruojamų tikslų nesprendžia, skatins šešėlinės ekonomikos plėtrą, dėl ko šalies biudžetas patirs dar didesnių nuostolių ir taip nelengvu ekonomikai metu. LMSA nariai kviečiame valdžios atstovus ieškoti būdų skatinti, o ne riboti verslą ir susilaikyti nuo bet kokių skubotų sprendimų.
