Naujienos

2014 - 02 - 13

Seime svarstoma, kaip bus reglamentuojamas žemės įsigyjimas Lietuvoje po 2014-05-01

2014 m. sausio 22 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas patvirtino darbo grupės dėl papildomų saugiklių įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę nustatymo sudėtį. 2014 m. vasario 13  d. (ketvirtadienį) 11 val. Seimo Konstitucijos salėje darbo grupės vadovas Kazys Grybauskas surengė pasitarimą dėl žemės įsigijimo reglamentavimo  nuo š.m. gegužės 1 d., kuomet įsigalios Lietuvos įsipareigojimas Europos Sąjungai liberalizuoti šią rinką.

Siekiama ne tik griežčiau reglamentuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypų įsigyjimą, bet ir nustatyti, kokiomis sąlygomis žemę bus galima įsigyti. Darbo grupėje svarstomi dviejų tipų reikalavimai, kurie būtų taikomi perkant žemę nuo gegužės 1 d.: kvalifikaciniai, t.y. turėti atitinkamą išsilavinimą, ir reikalavimai veiklai, pavyzdžiui, auginti žemės ūkio kultūras. Norima griežtinti miško žemės pirkimo-pardavimo tvarką, prasitarta, kad planuojama iš vis uždrausti po restitucijos likusių rezervinių miškų pardavimą, uždrausti įsigyti žemę juridiniams asmenims, riboti pirmenybę įsigyti žemę artimais giminystės ryšiais nesusijusiems bendraturčiams ir  t.t. Dirbamą žemę siūloma leisti įsigyti tik tiems asmenims, kurie žemę dirba ne mažiau kaip trejus metus ir įsipareigos žemę dirbti ne mažiau kaip 10 metų, neperleisdami jos kitiems asmenims.

Šie ir kiti siūlymai bandomi įkomponuoti į  Vyriausybėje ir Seime rengiamų saugiklių ir apribojimų liberalizavus žemės rinką įstatymų projektuose. Apsvarstyti pasiūlymai kovą turėtų pasiekti Vyriausybę, vėliau – Seimą.

Yra įvairių nuomonių šiuo labai jautriu klausimu. Yra ir sakančių, kad galbūt pakanka tų jau nustatytų saugiklių, gal jų net ir per daug. Bet, aišku, yra ir pasisakančių už gerokai griežtesnį žemės pardavimo reglamentavimą. Mūsų tikslas – rasti kompromisinius sprendimus, kurie galėtų būti priimti Seime“, – pasitarime sakė socialdemokratas Kazys Grybauskas, pabrėždamas, jog nauju reglamentavimu siekiama, kad žemę reikėtų dirbti, kad ji duotų pridėtinę vertę.

Žemės ūkio viceministrė Leokadija Počikovska atkreipė dėmesį, kad: „Tų nuomonių išties gali būti įvairių, galima ir dar labiau sugriežtinti tą rinką. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad naujame įstatyme, kuris dabar rengiamas ir įsigalios nuo gegužės, negali būti jokių diskriminuojančių nuostatų, kurie prieštarautų mūsų Konstitucijai ir Lietuvos įsipareigojimams ES“.

Todėl saugiklių įstatyme ketinama nustatyti, kad po gegužės 1 d. vienodi apribojimai įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę ir miškus Lietuvoje turi būti taikomi tiek vietiniams gyventojams, tiek ir ES piliečiams.  ES teisės aktai nedraudžia numatyti papildomų reikalavimų, kurie apibrėžtų, kaip yra perkama žemė. Svarbiausia, kad nebūtų ribojamas laisvas kapitalo judėjimas, t.y., kad nebūtų draudžiama žemę įsigyti ne iš Lietuvos kilusiems asmenims.

Galimus saugiklius pristatęs ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius teigė, kad žemės įsigiję asmenys ją turėtų patys ją dirbti. Jis taip pat informavo, kad svarstoma galimybė leisti žemę įsigyti tik toje savivaldybėje, kur žmogus nuolat gyvena arba jei įsigyjama žemė ribojasi su gretima savivaldybe. Papildomai numatoma, kad dar bus reikalingas specialios savivaldybės komisijos leidimas - jis nebūtų reikalingas, jeigu būtų perkamas jau statiniais apstatytas žemės plotas iki 1 hektaro. Dar vienas svarstomas reikalavimas - žemę leisti įsigyti tik turintiems nuolatinio gyventojo statusą asmenims.

Po­sė­džio me­tu par­la­men­ta­ras prof. Po­vi­las Gy­lys atkreipė dėmesį dėl na­cio­na­li­nio sau­gu­mo už­ti­kri­ni­mo įsta­ty­mo. „Jei­gu že­mė iš­per­ka­ma di­de­liais plo­tais, ko­ne sa­vi­val­dy­bė­mis, tai yra ne tik gam­tos, bet ir na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mas“, - kalbėjo prof. P.Gy­lys. Dar­bo gru­pės va­do­vas Ka­zys Gry­baus­kas pa­ti­ki­no, kad šis klau­si­mas bū­ti­nai bus įtrauk­tas į to­les­nius svars­ty­mus, jį nag­ri­nės ir Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ko­mi­te­tas.

Aš manau, kad mes, gyvenantys kaime, iki šiol nematome problemų, kad užsienio piliečiai, tame tarpe ir ES, dirba pas mus. Aš juokaudamas sakau, jog jeigu užsienietis vedė lietuvaitę, tai pasisekė lietuvaitei ir Lietuvai, nes Lietuva gavo investicijų, o lietuvaitė gerą vyrą ir dėl to mes iš tikrųjų nepergyvename, - kalbėjo žinomas ūkininkas iš Kupiškio raj. Zigmantas Aleksandravičius. - Problema numeris vienas yra spekuliacija. Ne problema, kad Hansas, Peteris, Oliveris dirba.“ Ūkininkas siūlė pardavimą riboti ne užsieniečiams, o juridiniams asmenims. Pasak jo, problema – įmonės, superkančios žemę spekuliaciniais tikslais (perpardavimui), nes taip jos ir sukelia sklypų kainą iki jaunam ūkininkui nebeįkandamų aukštumų.

Pasitarime dalyvavo ir Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) poziciją dėl keičiamų teisės aktų projektų išsakė LMSA pirmininkas dr.Algis Gaižutis. Jis pastebėjo, kad įstatymų pakeitimai rengiami, tačiau  aiškiai neįvardijami siekiami tikslai ir todėl kol kas pateiktas svarstymui paketas pasiūlymų labiau panašėja į skuboti surink  "pageidavimų koncertą". Pasigendama analizės, kaip ir kodėl neišnaudojami jau galiojantys žemės įsigijimo ribojimai bei draudimai. Todėl padrikas įvedinėjimas naujų papildomų draudimų, jei nesugebama užtikrinti jau esamo teisinio reglamentavimo įgyvendinimo, atrodo truputėlį populistiškai.

Nepriimtina, kad bandoma įvedinėti išimtinius reikalavimus, nederančius su bendraisiais teisėkūros principais, nustatomi diskriminaciniai reikalavimai atskiroms bendraturčių kategorijoms, žemės naudojimo būdams ir t.t LMSA pirmininkas išsakė konkrečias pastabas svarstymui pateiktiems teisės aktų pakeitimams.

Visi variantai yra svarstomi. Koks bus galutinis sprendimas visais šiais labai detaliais klausimais, dar reikėtų palaukti. Tikimės, kad jau netrukus projektas turėtų būti parengtas ir pateiktas visuomenei svarstyti, o kovą pasieks Vyriausybę ir galiausiai Seimą“, – apibendrino pasitarimą darbo grupės vadovas Kazys Grybauskas.

Sekantis darbo grupės dėl papildomų saugiklių įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę nustatymo pasitarimas numatytas po savaitės, kitą ketvirtadienį. Iki tol Seimo Kaimo reikalų komitetas lauks konkrečių pasiūlymų dėl pateiktų svarstymui pirminių projektų.

Šį sausį jau buvo sugriežtintas žemės įsigijimas. Naujos taisyklės numato, kad asmenys privalės grąžinti valstybei žemę, jeigu nelegaliai jos bus įsigyta daugiau nei 500 hektarų.