Naujienos

Aplinkos ministerija parengė LR Miškų įstatymo pataisas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo Nr. I-671  2, 3, 4, 5, 6, 9, 14, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektą XIIP-2611. Numatyta nemažai pakeitimų. LR Vyriausybės teikimu įstatymo projektas įregistruotas Seimo teisės aktų projektų duomenų bazėje. Prasideda jo svarstymo procedūros.

Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai: patikslinti ir papildyti miškų ūkio veiklos skirtingose miškų grupėse reglamentavimą, pagreitinti miškų priskyrimo miškų grupėms procedūras; aiškiau reglamentuoti miško kirtimų vykdymą; patikslinti arba naujai apibrėžti kai kurias Miškų įstatyme naudojamas sąvokas; nustatyti nepriklausomų medienos matuotojų atestavimo ir jų veiklos priežiūros, miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo, derinimo, tvirtinimo, pripažinimo negaliojančiais esmines nuostatas; patikslinti specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonių taikymo galimybes [plačiau-aiškinamajame rašte čia...>>>]

Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad įstatymo projektu siūlomas naujas reglamentavimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, skatins verslo plėtrą.

Įtvirtinus nuostatą, kad miškus miškų grupėms priskiria Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais, miškų priskyrimo miškų grupėms procedūros, įskaitant ir miškų priskyrimo miškų grupėms keitimo procedūrą, bus supaprastintos. Tai ne tik palengvins planuojamų aplinkosauginių ir miškų ūkio priemonių vykdymą, bet taip pat sumažins administracinę naštą ūkio subjektams, leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Supaprastinus miškų priskyrimo miškų grupėms procedūrą ir atsisakius vieno iš etapų (miškų priskyrimo miškų grupėms schemų ir jų pagrindu rengiamų miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašų, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, rengimo) procedūra sutrumpės apie 3 mėnesius.  

Įvedama plantacinių miškų grupė. Pagrindiniai plantacinių miškų veisimo tikslai – tiekti biomasę energijos gamybai; patenkinti medienos poreikius popieriaus gamybai; kompensuoti medienos resursų, gaunamų iš natūralių miškų, trūkumą; atkurti miškus ne miško žemėse, taip pat ir žemės ūkiui netinkamose ir nenaudojamose žemėse. Plantacinius miškus integravus į miškų funkcinę klasifikaciją ir įstatymo lygiu reglamentavus veiklą šiuose miškuose, bus sudarytos galimybės, naudojant sparčiai augančias medžių rūšis ir jų hibridus, per trumpą laiką išauginti kuo didesnį kiekį medienos. Tai turės teigiamą įtaką medienos ir biokuro pramonei, bus skatinama šių pramonės šakų plėtra, bus pagerintos šių pramonės sektorių verslo sąlygos – pagerės apsirūpinimo biokuru sąlygos, šalies energetika ir medienos pramonė bus geriau aprūpinama medienos žaliava. Pažymėtina, kad tai prisidės ir prie 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, nuostatų, taip pat Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, numatytų tikslų įgyvendinimo. Šioje Strategijoje numatyta skatinant atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, prioritetą teikti ištekliams, kurie su mažiausiomis sąnaudomis kuria didžiausią pridėtinę vertę, tam kuo daugiau naudoti biokurą.

Plantacinių miškų auginimui bus galima intensyviau panaudoti žemės ūkiui netinkamas ir nenaudojamas žemes. Lietuvos Respublikos žemės fondo duomenimis, 2014 m. sausio 1 d. žemės ūkiui netinkamų ir nenaudojamų žemių Lietuvoje buvo 149, 4 tūkst. ha. Suderinus įvairius šios žemės naudojimo poreikius, dar didesnė dalis šios žemės, nei iki šiol, galėtų būti panaudota plantacinių miškų įveisimui. Auginant greitai augančias medžių rūšis ir jų hibridus ir taikant trumpą kirtimų rotaciją, tokiuose miškuose galima būtų išauginti 30–50 % daugiau energetikos ir medienos pramonei skirtos medienos, nei ne plantaciniuose miškuose, taikant įprastas miškininkystės technologijas. Pavyzdžiui, Suomijoje hibridinių drebulių plantaciniuose želdiniuose per 25 metus išauginama apie 300 ktm/ha medienos. Tai yra 30–50 % daugiau tūrio nei paprastosios drebulės ar karpotojo beržo ir 100 % daugiau nei paprastosios eglės medynuose per tą patį laikotarpį. Tai patvirtina ir Lietuvos pavyzdys – VĮ Dubravos eksperimentinės–mokomosios miškų urėdijos 23 metų amžiaus hibridinių drebulių želdiniuose medžiai jau pasiekė 250–300 ktm/ha medienos tūrį, metinis medienos prieaugis siekia 10,9–13 ktm/ha, kai tuo tarpu natūralių drebulynų – 6,9 ktm/ha.  

Reglamentuojama nepriklausomų medienos matuotojų veikla. Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką nepriklausomų medienos matuotojų veiklos plėtrai ir kokybei. Nepriklausomų medienos matuotojų veikla yra tiesiogiai susijusi su tiksliu turto vertės (medynų tūrio) nustatymu. Todėl nešališkas, tikslus ir objektyvus nenukirsto miško, medienos matavimas ar jos kokybės nustatymas yra aktualus ir naudingas tiek medienos pirkėjams, tiek pardavėjams. Todėl įtvirtinus nepriklausomų medienos matuotojų veiklos esmines nuostatas Miškų įstatyme, miškų valdytojai bus skatinami naudotis nepriklausomų medienos matuotojų teikiamomis paslaugomis.

Šiuo metu nepriklausomų medienos matuotojų paslaugomis naudojasi stambiausios Lietuvoje veikiančios medienos perdirbimo įmonės, kurių pagrindinės žaliavos tiekėjos yra valstybės įmonės miškų urėdijos. Nepriklausomų medienos matuotojų paslaugų poreikis nuo jų veiklos pradžios išaugo daugiau nei du kartus: 2006 m. nepriklausomi medienos matuotojai išmatavo 463,6 tūkst. m³ medienos (~ 8 % visos Lietuvos miškuose iškirstos medienos), o 2012 m. – 1 128,6 tūkst. m³ (~16 % visos Lietuvos miškuose iškirstos medienos). Nepriklausomų medienos matuotojų išmatuojami medienos kiekiai kitose Europos šalyse yra nepalyginamai didesni. Pavyzdžiui, Latvijoje nepriklausomi medienos matuotojai kasmet išmatuoja apie 70 % visos Latvijos miškuose iškertamos medienos. Manytina, kad įtvirtinus Įstatymo projektu siūlomas nuostatas, nepriklausomų medienos matuotojų teikiamų paslaugų poreikis kasmet nuosekliai didės.

Susipažinti su LR aplinkos ministerijos parengtu Miškų įstatymo Nr. I-671  2, 3, 4, 5, 6, 9, 14, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektu XIIP-2611 galima čia...>>>.