Naujienos

Generalinis urėdas R.Prūsaitis: iššūkių nestinga

Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis, duodamas interviu  laikraščiui  „Gimtasis Rokiškis“ , aptarė ne vien tik valstybinėms miškų urėdijoms, bet ir privačių miškų savininkams svarbius klausimus: dėl miško kelių priežiūros, dėl mokesčių, dėl miškų lankymo. Taiklus GMU vadovo pasakymas: "Kai įstatymai bus priimami ne spontaniškai, o iki smulkmenų išdiskutavus, tuomet jie ir veiks."

Ištrauka iš išsamaus „Gimtojo Rokiškio“ korespondentės Aldonos MINKEVIČIENĖS parengto interviu (spausdinto 2015.07.20):

[...]

- Rajono miškininkai teigiamai vertina pataisą dėl leidimo draustinių, rekreaciniuose ir kituose antros grupės miškuose vykdyti pagrindinius atrankinius kirtimus nelaukiant medyno gamtinės brandos. Ar nauja tvarka nepakenks miškų bioįvairovei?

- Mes manome, kad miškams nebus pakenkta, nes kirtimus reglamentuoja ne tik įstatymas, bet ir miško kirtimo taisyklės. Jos nustato papildomus saugiklius tam, kad miškas nebūtų beatodairiškai kertamas. Kai kurių medynų - eglės, beržo -laikymas iki gamtinės brandos amžiaus apskritai yra netikslingas, nes atėjus gamtinei brandai mediena būna supuvusi: ir valstybė negauna naudos, ir medynas menkai atlieka savo apsaugines funkcijas.

- Sakoma, medį sodini, augini ne sau, o vaikams ar anūkams. Ūkininkaudami nepalankiose žemėse savininkai ne vieną dešimtmetį apsodina jį mišku ir taip didina šalies miškingumą. Priimtos Miškų įstatymo pataisos žemės ūkio paskirties žemėje savininkams leis veisti plantacinius miškus. Tokių miškų auginimo tikslas - gauti kuo greičiau ir kuo daugiau medienos. Ar nekils grėsmė, kad miškų plotų Lietuvoje mažės?

- Tokios grėsmės tikrai nematau ir nemanau, kad įteisinus plantacinius miškus tokia grėsmė kiltų. Plantaciniai miškai - atskira, apskaitoma želdinių rūšis. Iškirtus plantacinį mišką per trejus metus privaloma jį atkurti tais pačiais plantaciniais ar kitais želdiniais. Tiesa, kad plantaciniai miškai kertami anksčiau, bet tai tėra trumpesnė kirtimų rotacija, o miško žemės paskirtis nekeičiama. Saugiklis yra ir tai, kad esamų miškų transformuoti į plantacinius nebus leidžiama.

- Pagal Miškų įstatymo pataisas, visus miško kelius tvarkyti turės urėdijos. Bet miškuose yra daug kelių, kurie nepriklauso nei urėdijoms, nei savivaldybėms, nei miško savininkams. Miško kelių tvarkymas ir priežiūra reikalauja didelių pinigų. 2014 m. Rokiškio urėdija atliko kapitalinių kelių remontų už 5,7 mln. Lt, beveik 400 tūkst. Lt kainavo nepravažiuojamų kelių lyginimas, žvyravimas, pralaidų remontai, sniego valymas. Ar miško kelių priežiūros naštą uždėjus urėdijoms, jos turės pakankamai finansų ir nebus visuomenės smaugiamos dėl neprižiūrimų kelių?

- Miškų urėdijos yra juridiniai asmenys, kurie, palyginti su kitais miško naudotojais, kelių priežiūrai skiria daugiausiai lėšų. Privačių miškų savininkų mokėtinas 5 proc. mokestis nuo parduotos medienos gautų pajamų kaip tik ir yra numatytas naudoti privačių miškų savininkų kelių remontui. Gera kelių tinklo būklė valstybiniuose miškuose yra pagrindas miškų urėdijų veikloje siekiant gauti maksimalių pajamų už laiku parduotą medieną. Miškų urėdijų nusistatytos ir planuojamos kelių remonto-priežiūros išlaidos neretai tikslinamos pagal poreikį bei esamą situaciją. Urėdijų vadovai ir specialistai planuoja darbus miške vykdyti taip, kad jie turėtų minimalų poveikį miško keliams. Tausojant miško kelius lėšų poreikis remontui ir priežiūrai būna mažesnis. Manau, viskas urėdijose priklauso nuo vadovų darbo - planavimo ir kontrolės. Papildoma našta miškų urėdijoms - kartu rūpestis ir kontrolė GMU, kad būtų užtikrintas savalaikis lėšų įsisavinimas, o darbai atlikti kokybiškai.

- Miškas - visų namai. O namuose, žinia, kiekvienas elgiasi kaip išmano. Nemažos visuomenės dalies žinios apie miškus dažnai užsibaigia medžių pavadinimais, miškuose augančiomis gėrybėmis ir nuostata, kad miške - viskas galima. Viena - priimti mišką tausojančius įstatymus, kita - kad jie realiai veiktų. Kaip tai padaryti?

- Seimui priimant įstatymus reikalinga visapusiška suinteresuotų šalių diskusija. Kai įstatymai bus priimami ne spontaniškai, o iki smulkmenų išdiskutavus, tuomet jie ir veiks.

- Liepos 12 d. per TV pasirodė atnaujinta laida „Mūsų miškai“: populiariai pristatytos Miškų įstatymo pataisų naujovės, gamtos reiškinių ir žmogaus keliamos grėsmės bei miško grožis, kurį privalome saugoti visi. Turite viziją, kaip išpopuliarinti visuomenei svarbią informaciją apie miškų įvairovę, tvarią miškininkystę, gamtos saugomus kultūros paveldo objektus, medynų apsaugą, rekreaciją, įvairiapusę miškininkų veiklą?

- Viešojo pirkimo būdu įsigiję televizijos laidų ciklą apie miškininkystės aktualijas laidos rengėjams iškėlėme uždavinį - kuo išsamiau informuoti visuomenę apie visą miškininkų darbų spektrą: ūkininkavimo miškuose politiką, miškininkystės mokslo pasiekimus, miškininkų rengimo realijas. Į eterį sugrįžusioje atnaujintoje laidoje bus vietos ne tik gerajai miškų urėdijų, bet ir privačių miško savininkų praktikai, visų su miškininkyste susijusių institucijų naujienoms. Laidoje aptarsime ir miškų technologines naujienas, skirsime laiko probleminiams klausimams spręsti. Taip norime išvengti perdėtai reklaminio pobūdžio laidų apie mūsų nuveiktus darbus.

-Valstybiniai miškai nuolat balansuoja ant verslo ir politikos svarstyklių. Jūsų nuomone, kokios pertvarkos valstybinių miškų valdymo srityje artimiausiu metu būtų būtinos?

- Mano kredo: devynis kartus pamatuok, tik po to kirsk. Tą teigti man leidžia įgyta darbinė ir mokslinė patirtis miškų sistemoje. [...]

Pilną „Gimtojo Rokiškio“ korespondentės Aldonos MINKEVIČIENĖS parengtą interviu su generaliniu miškų urėdu skaitykite čia...>>>