Naujienos

[...] Citata iš straipsnio:

 

– Klausimas dėl kurio „verda“ didžiausios diskusijos – racionalus miškų urėdijų skaičius. Jau minėjau apie miško ūkio sistemos monopolizavimo keliamas grėsmes. Tyrimais nustatėme, kad racionaliausias miškų urėdijos valdomas miškų plotas – 25–35 tūkst. ha. Tačiau ne tiek svarbu „kėdžių stumdymas“, o labai aktualu, kad šios įmonės turėtų juridinio asmens statusą, nes jis suteikia ne tik laisvę priimti sprendimus, bet didelę atsakomybę už veiklos rezultatus. Manau, kad yra daug svarbesnių darbų. Strateginiame miško ūkio valdymo lygmenyje reikia, netgi griežčiau pasakysiu, būtina atlikti vieną labai svarbų darbą: miškų urėdijoms suformuluoti aiškius veiklos uždavinius ir nustatyti jų vykdymo vertinimo ir vadovų atestavimo tvarką.

 

Kokie turėtų būti formuluojami uždaviniai? 1) Didinti miško išteklių (ateities miškų) vertę, 2) Didinti grąžą valstybei, 3) Racionaliai naudoti užaugintus miškus ir didinti pajamas.

 

Šių uždavinių įgyvendinimo vertinimui esame parengę ir kriterijus, ir normatyvus. Juos bereikia imti ir pradėti naudoti. Kas penkeri metai turėtų būti atliekamas kiekvienos miškų urėdijos veiklos atestavimas. Tuo atveju, kai visi trys rodikliai byloja apie pozityvią urėdijos veiklą – darbo sutartys su jų vadovais tęsiamos, o priešingu atveju – darbo sutartis su urėdu nutrūksta ir skelbiamas konkursas šioms pareigoms užimti. Gal kai kam tokia priemonė atrodo grėsmingai, bet supraskime – privačiame versle įmonės direktorius atestuojamas nuolat ir nieko blogo neįvyksta. Įgyvendinus miškų urėdijų veiklos vertinimo ir urėdų atestavimo sistemą, didėtų urėdijų vadovų bei specialistų motyvacija ir atsakomybė gerinti miškininkystės veiklos efektyvumą, būtų mažiau galimybių suinteresuotoms grupėms savanaudiškai įtakoti urėdijų vadovų skyrimą, išnyktų rizikos korupcijos egzistavimui.
[...]