Naujienos

2017 - 03 - 31

dr.(HP) St.Mizaras: Komentaras dėl LR Vyriausybės programos įgyvendinimo plano

LR Seimas 2016-12-13 d. patvirtino 17-sios LR Vyriausybės programą, kurioje pateiktos darnios miškų politikos kryptys (LRS, 2017). Nemažai jų skirta privačiam miškų ūkiui. O būtent, tobulinsime ir racionalizuosime valstybinių ir privačių miškų valdymo modelį; sudarysime sąlygas konsoliduoti privačius miškus; sieksime tiesioginių ES išmokų miškų savininkams už miško priežiūrą ir reglamentuotą naudojimą; skatinsime privačių miškų savininkų kooperaciją ir asocijavimąsi, švietimą ir konsultavimą; daugiau teisių suteiksime žemės ir miškų savininkams, sprendžiant medžioklės klausimus; sieksime, kad žaliavinės medienos eksportą visiškai pakeistų apdirbtų žaliavų ir gaminių eksportas. Tai gana plati aktualių privačių miškų ūkiui uždavinių programa,- konstatuoja miškų ūkio ekonomistas dr.(HP) Stasys Mizaras. Siūlome susipažinti su žinomo eksperto vertinimais.

Tačiau LRV 2017 m. kovo 13 d. patvirtintame Programos įgyvendinimo plane (LRV,2017) privačiam miškų ūkiui skirtos tik 2 priemonės:
1) atskaitymus bendrosioms miškų ūkio reikmėms skaičiuoti ne nuo pajamų už parduotą medieną, o nuo miško vertės ir
2) privačių miškų ūkio teisinio reguliavimo masto ir administracinės naštos mažinimas.

Kyla klausimas, ar bus įgyvendinami kiti programos uždaviniai, kokiuose planuose tai bus numatyta?

Planuojamas privačių miškų priemones numatoma įgyvendinti 2019 m.: vieną – II ketv., kitą – IV ketv. Lietuvos miško savininkų asociacijai pasiūlius paankstinti priemonių įgyvendinimą (LMSA, 2017), gautas LRV kanceliarijos atsakymas, kad tokiam paankstinimui nepritariama, nes prieš rengiant atitinkamus Miškų įstatymo pakeitimus, būtina atlikti išsamią išorinę bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemos analizę ir parengti moksliškai pagrįstus siūlymus dėl šios sistemos tobulinimo, o tokio darbo trukmė, įskaitant viešuosius pirkimus, užtrunka ilgiau nei vieneri metai. Vėl kartojasi įprastas biurokratinis miškų politikos priemonių įgyvendinimo ciklas: iškeliamas uždavinys, suformuojama užduotis, užsakomas ir atliekamas mokslo darbas, dažnai jo ataskaita padedama į lentyną, praeina 2-3 metai ir ji arba užmirštama, arba vėl iš pradžių. Valstybinis auditas neseniai atliko išsamią „Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos įgyvendinimo analizę (Valstybės kontrolė, 2016). Joje pateikiama Programos sudarymo, administravimo ir vykdymo trūkumų, rekomendacijų, keliamas klausimas dėl Programos tolesnio įgyvendinimo tikslingumo. Nurodoma, kad didžioji dalis programos (iki 50 proc.) panaudota Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų (GMU ir VMT) valdymo išlaidoms. Ir tai vyksta didinant privataus miškų ūkio mokesčius į Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo fondą. Tad aktualūs būtų sprendimai dėl Programos, ypač dėl 5% atskaitymų iš privačių miškų savininkų kuo skubesnio peržiūrėjimo.

Viltys parengti moksliškai pagrįstus siūlymus dėl miškų ūkio sistemų tobulinimo yra problematiškos. Miškų mokslo ir projektavimo darbams 2016 m. Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programoje buvo skirta tik 0,9 proc. lėšų (AM, 2017). Taikomasis miškų mokslas Lietuvoje apnyko. Tai daug lėmė paklausos mokslo darbams bei miškų mokslo finansavimo sumažėjimas; jo vertinimo sistema, grindžiama publikacijų žurnaluose su citavimo indeksu skaičiumi. Į mažiausią kainą orientuota užsakomųjų mokslo darbų tvarka lėmė socialinio-ekonominio pobūdžio darbų vykdymą įvairiuose UAB. Dalies jų kompetencija – abejotina (Mizaras, 2017).

Pastebimos skirtingos programinių uždavinių interpretacijos. LRV programos 91.6 p. konstatuojama „sieksime tiesioginių ES išmokų miškų savininkams už miško priežiūrą ar reglamentuotą naudojimą”. Tačiau LRV kanceliarija tam nepritaria (LMSA, 2017), nes yra teikiama finansinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros programas. Tiesioginės išmokos – tai paramos schema, pagal kurią išmokos mokamos už turimą naudmenų plotą. Miškų savininkai tokių išmokų negauna.

Rengiant Vyriausybės programą, jos įgyvendinimo priemones bei pradėjus įgyvendinti kai kuriuos pokyčius, išryškėjo miškų politikos formavimo ir strateginio planavimo trūkumai. Kelia nuostabą diskusijos dėl miškų valdymo reformos kaštų-naudos analizės, kurios pateikiami tik atskiri fragmentai. Pagrindinė reformos ekonominė nauda tai ne keleto milijonų eurų personalo išlaikymo ekonomija. Ją viršytų vien tik iškirstos likvidinės medienos tūrio padidinimas nuo 75,3 proc. (2015 m.) iki normatyvinio 83,5 proc. arba medienos ruošos savikainos sumažinimas iki kaimyninių šalių lygio. Akivaizdus rezervas yra dėl apvalios medienos eksporto mažinimo (1,7 mln. m³ – 2015 m.). Pridėtinės vertės nuostoliai eksportuojant apvalią medieną sudaro per 150 mln. eurų per metus. Medienos gaminių pramonės pridėtinė vertė 2014 m. buvo 123,1 €/m³ sunaudotos apvalios medienos (455,3 mln.€:3,7 mln. m³), (AM, VMT, 2016). O kur dar  rezervai dėl žiniasklaidoje minimų (Alfa, 2017) galimo medienos neįtraukimo į apskaitą ar aukštesnės klasės medienos pardavimo už žemesnės kainą.

Analizuotinas reiškinys, kai miškų urėdijų parduodamuose rąstuose pagal kokybės klases vyrauja C ir D klasės – 84,6 %, A ir B klasės rąstai sudaro tik15,4 % (2015 m.).

Lietuvoje nesukurta miškų politikos formavimo ir įgyvendinimo sistema, galinti kiekvieno politinio ciklo metu pateikti visapusiškai pagrįstas miškų ūkio plėtros alternatyvas, kuriomis galėtų remtis politikai, sudarydami ar įgyvendindami Vyriausybės programas. Tai turėtų nuolat daryti Aplinkos ministerija. Jos nuostatų 7.2 punktas skelbia, kad vienas iš AM tikslų yra formuoti valstybės politiką miškų ūkio srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Tam ji turi Gamtos apsaugos ir miškų departamentą ir galimybę pasitelkti didelius strateginio mąstymo išteklius Valstybinėje miškų tarnyboje bei Generalinėje miškų urėdijoje. AM turėtų būti miškų politikos centras, jos formavimą bei įgyvendinimą grindžiantis Lean sistemos (Lean, 2017), strateginio planavimo(LRV, 2002), Nacionalinių miškų programų (MCPFE, 2003), kaštų naudos analizės (VROT, 2011) principais bei metodais. 

 Dr. Stasys Mizaras 
2017 m. kovo 30 d.


Daugiau informacijos:

Alfa. 2017. Pasipriešinimas urėdijų reformai: kas klesti ir lobsta iš dabar veikiančios sistemos [žiūrėta 2017-03-27]. Prieiga per internetą: http://www.alfa.lt/straipsnis/50154968/pasipriešinimas-urediju-reformai-kas-klesti-ir-lobsta-is-dabar-veikiancios-sistemos

AM, VMT. 2016. Lietuvos miškų ūkio statistika 2016. Kaunas. 184 p.

AM. 2017. Miškų ūkiui pernai atriekta daugiau kaip 14 mln. eurų [žiūrėta 2017-03-27]. Prieiga per internetą: http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=18173

Lean. 2017. Kas yra lean sistema? [žiūrėta 2017-03-25]. Prieiga per internetą: http://lean.lt/lean/

LMSA. 2017. LR Vyriausybė patvirtino programos įgyvendinimo planą [žiūrėta 2017-03-23]. Prieiga per internetą: /

LRS. 2017. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa [žiūrėta 2017-03-22]. Prieiga per internetą: http://lrv.lt/

LRV. 2002. Strateginio planavimo metodika. LRV 2002 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 827. Galiojanti suvestinė redakcija, 2015-08-05.

LRV. 2017. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas [žiūrėta 2017-03-22]. Prieiga per internetą: http://lrv.lt/

MCPFE. 2003. Vienna Resolution 1. Strengthen synergies for sustainable forest management in Europe through cross-sectoral cooperation and national forest programmes [žiūrėta 2017-03-25]. Prieiga per internetą: http://www.foresteurope.org/docs/MC/MC_viena_resolutionV1.pdf

Mizaras S. 2017. Komentaras dėl privačių miškų savininkų statistinės apklausos [žiūrėta 2017-03-27]. Prieiga per internetą: /go.php/lit/dr.HP-St.Mizaras-Komentaras-del-privaciu-misko-savininku-statistines-apklausos/5723

Valstybės kontrolė. 2016. Valstybinio audito ataskaita „Bendrųjų miškų ūkio veiksnių finansavimo programos įgyvendinimas” [žiūrėta 2017-03-27]. Prieiga per internetą: www.vkontrole.lt

VROT (Valdymo, orientuoto į rezultatus, tobulinimas). 2011. Socialinių sąnaudų-naudos analizės metodinės gairės [žiūrėta 2017-03-25]. Prieiga per internetą: https://finmin.lrv.lt/uploads/finmin/documents/files/sanaudu_gaires.pdf