Naujienos

2017 - 03 - 23

"Veidas": Urėdijas kertant, ne tik skiedros lekia

Daugybę karštų diskusijų sukėlę siūlymai pertvarkyti valstybinių miškų valdymą jau nukeliavo į Seimą. Nekyla abejonių, kad ne mažiau karšti debatai vyks ir parlamente. Ir ne tik dėl to, kad Seimo nariai yra įregistravę dar bent kelis projektus, bet ir todėl, kad tai jau ne pirmas bandymas reformuoti miškų ūkį ir sumažinti urėdijų skaičių,- aktualią temą nagrinėja savaitraščio "Veidas" žurnalistė Birutė ŽEMAITYTĖ 2017-03-21 straipsnyje :"Urėdijas kertant, ne tik skiedros lekia"

Keletas citatų iš straipsnio:

[...]

R.Prūsaitis: pamažu stambinkime urėdijas

.. Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis pateikia kelis argumentus: „Kur mes skubam? Kiekviena reforma turi tam tikrus etapus. Ar bus viena įmonė, ar bus kitaip, bet reikia pasiruošti. O dabar – nei būstinės, nei vietos, liks pusė metų po to, kai priims Miškų įstatymo pataisas, jeigu jas priims. Todėl mes ir siūlome konsoliduoti urėdijų skaičių.“

Pasak R.Prūsaičio, miškų ūkis yra kompleksinis, o turtas vertinamas daugiau kaip 150 mln. eurų, todėl perdavimas vienai įmonei sukeltų daugybę rūpesčių: tai ir miško ruošos centralizavimas, ir turto bei miškų perregistravimas, ir informacinės bei buhalterinės apskaitos programų suvienodinimas. O kur dar įvairios sutartys ir įsipareigojimai!

„Gal padalinius sustambinti, vadovus, kurie darbuotojus pažįsta, perskirstyti, nes reikia žiūrėti, kur kokie žmonės bus reikalingi, kad visi darbai būtų padaryti. Negi dabar atleisim visus urėdus ir nė vieno jų nepriimsim? Nebus šitaip. Konkursai regionuose neįvyks per mėnesį. Jeigu mes, generalinė vadovybė, netenkiname, mus pakeisti nesunku, bet iš kur ateis naujas generalinis direktorius? Jeigu ne iš miškų sistemos, tai ką jis išmanys? Vis tiek be mūsų neapsieis. Todėl ir siūlome savarankiškas urėdijas, ir galbūt jų pagrindu per tam tikrą laiką sujungti. O dabar mes nesusikalbame, nes pateiktas vienintelis modelis. Nekritikuotinas. Darbo grupėje, kurioje ir aš esu, svarstome tik tai, kokias reikėtų spręsti problemas kuriant vieną įmonę“, – nepasitenkinimo priežastis dėsto generalinis urėdas.

Pasak R.Prūsaičio, pernai įvairių institucijų atstovai jo iniciatyva diskutavo ir iš 4–6 skirtingų modelių visiems priimtiniausia atrodė laipsniškai mažinti urėdijų skaičių, o ne viską suversti į vieną katilą. Tad kol kas galima būtų paprasčiausiai išbraukti iš įstatymo urėdijų skaičių ir jas sustambinti. „Po dvi tris urėdijas per kelerius metus sujungtume, ir nebūtų jokio skausmo, jokio triukšmo, nes sustambinimas naudingas“, – aiškina generalinis urėdas.

Pokalbio metu pabrėždamas, kad norint įkurti vieną įmonę reikia atlikti daug namų darbų, jis kelis kartus pakartojo: „Kas tuos darbus padarys, jei ne žmonės vietose, regionuose? Kas – iš centro žmonės pastatyti? Per pusmetį? Vien tik generalinei urėdijai perregistruoti nežinau, kiek reikia…“

Tik taip ir nesupratau, ar kuo daugiau urėdų reikia palikti, ar tų namų darbų daryti nesinori…

 
[...]
 

Miškų ūkiui reikia permainų

Privačių miškų savininkai, pasak Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovo Algio Gaižučio, per daug nesuka galvos, kiek bus tų urėdijų ar kas bus vietoj jų. Jiems svarbiausia, kad darbas būtų efektyvus ir pagrįstas racionaliais ekonominiais skaičiavimais. „Šiek tiek absurdiškai atrodo, kai jų skaičius įtvirtintas įstatymu ir įmonės negali optimizuoti savo veiklos. Manau, kad nėra gerai, kai miškuose, be miškininkų, daug ką kontroliuoja ir koordinuoja dar keletas institucijų“, – sako A.Gaižutis.

Jo nuomone, miške turi būti vienas šeimininkas, o reformuojant valstybinių miškų sistemą reikėtų gerai apsvarstytų sprendimų, kurie būtų įgyvendinami neatidėliojant.

Miškų instituto direktorius dr. Marius Aleinikovas mano, kad jų darbui permainos tiesioginės įtakos neturės: nors tyrėjams paprasčiau bendrauti su urėdais ir girininkais, kurie kone kiekvieną medį pažįsta, tačiau ne kiekviena urėdija mokslui gali skirti pakankamai lėšų, o viena įmonė ar sustambintos urėdijos galėtų sukaupti daugiau pinigų, kuriuos būtų galima skirti regioninėms problemoms spręsti.

Mokslininkas pripažįsta, kad miškų ūkiui reikia permainų, nes kai kurios urėdijos per smulkios ir gyvena sunkiau, bet, pasak jo, jeigu ši reforma daroma tik tam, kad būtų sutvarkyti miškininkai, Lietuvos miškams tai naudos neduos.

[...]

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba įsigykite elektroninę versiją intrnete http://www.veidas.lt/veidas-nr-11-2017-m