Naujienos

Miško darbų rangovų atstovai susitiko su Seimo AAK pirmininku Kęstučiu Mažeika

Šį ketvirtadienį, 2017-07-27, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika priėmė Miško darbų rangovų asociacijos atstovus Audrių Radvilavičių, Valdą Berūkštį ir Vidmantą Jusą. Rangovų atstovai supažindino Kęstutį Mažeiką su rangovų problemomis ir savo siūlymais, kaip jas spręsti kartu su valstybinių miškų valdymo pertvarka (pridedama). Kęstutis Mažeika patarė daugumą klausimų derinti su AM Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriumi Donatu Dududučiu. Jei kiltų problemų – pažadėjo padėti. Siūlome susipažinti su Miško darbų rangovų asociacijos keltais klausimais dėl rangovų padėties kuriamoje VĮ "Valstybinių miškų urėdija".

Penktadienį oficialiai bus pristatyti siūlymaidėl VMU regioninių padalinių skaičiaus, jų vidinės struktūros, funkcijų bei girininkijų funkcijų. Iš AM Miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio interviu sužinojome, kad rangos srityje  kardinalių pokyčių nenumatoma: norima efektyvinti veiklą, miško ruošą centralizuoti, kas garantuoja manevro laisvę nusiunčiant techniką į ten, kur reikia. Rangovams tokie numatomi pokyčiai yra labai reikšmingi. Paskutiniais metais rangovų padėtis tik blogėjo dėl įvairių priežaščių. Tolimesnis pablogėjimas veda prie likvidavimosi. Kadangi miško rangos įmonėse dirba žmonės iš regionų,  šių įmonių išlikimas tiesiogiai siejasi ir su regionų vystymosi galimybėmis. GMU pateikė informaciją, kad apie pusė darbų atlieka pačios urėdijos. Tačiau abejojame kad tai efektyvu. Darbų savikaina urėdijose neatspindi pilnos tų darbų savikainos, nes į oficialią apskaitą įtraukiama tik dalis tiesioginių išlaidų. Rangovų nuomone, jų paslaugų kainos yra tikrai konkurencingos prieš urėdijų savikainą. Todėl bendras siekis turi būti  miško rangovų įmonių išsaugojimas. Tai svarbu tiek miškų tvarkymui, tiek regionų gyvybingumo išsaugojimui.

Priklausomai nuo to, kaip bus sudėliota rangos paslaugų pirkimo tvarka ir darbo sąlygos, priklausys rangos įmonių likimas. Todėl Miško darbų rangovų asociacijos susirinkimas išskyrė pagrindinius klausimus, kuriuos būtina aptarti ir sureguliuoti:

1. Sutarčių terminas. Šiuo metu sudaromos 1 metų sutartys su teise jas pratęsti iki 3 metų. Ta teisė yra urėdų rankose, todėl rangovo investicijų į mechanizmus, paskolų gražinimo ir darbuotojų likimas priklauso nuo urėdo nuomonės apie rangovą. Neįmanoma investuoti į naujus mechanizmus ir įmonės plėtrą turint sutartį tik vieniems metams. Todėl turi būti galimybė sudaryti ilgalaikes sutartis, kaip kad numatoma sudaryti medienos pirkimo sutartis.
2. Maksimalių kainų pagrįstumas. Šiuo metu dauguma urėdijų pirkimo konkursuose nustato maksimalias kainas, kam iš principo neprieštaraujame. Tačiau tos kainos ekonomiškai nepagrįstos. ASU atlikta miško kirtėjo ir kirtimo mašinos savikainos studija parodė, kad norint legaliai ir laikantis visų saugaus darbo ir gamtosauginių reikalavimų atlikti darbus, įkainiai turi būti ženkliai didesni už dabar nustatomus urėdijose. Todėl jei paslaugų pirkimo konkurse urėdija nustato maksimalias kainas, jos turi būti pagrįstos.
3. Pirmenybė vietinėms įmonėms. Šiuo metu, siekdamos išlikti, miško rangos įmonės blaškosi po visas 42 urėdijas siekdamos užsitikrinti pakankamas darbų apimtis. Akivaizdu, kad darbuotojų vežiojimas arba jų apgyvendinimas darbo vietose neišvengiamai didina savikainą ir taip dar labiau mažina menkus darbuotojų uždarbius. Ryžtamasi pusiau nelegaliam darbui, taupymui saugos priemonių sąskaita ir pan. Todėl reikia rasti būdą, kaip paslaugų pirkimo konkurse pirmenybę suteikti arčiausiai darbo objekto esančiam rangovui.
4. Atskiri konkursai ūkiniams darbams ir medienos ruošai. Dabar kai kurios urėdijos skelbia konkursus atskirai ūkiniams darbas, kai kurios komplekse su medienos ruoša. Kai suplakami visi darbai, konkuruojama paprastai dėl medienos ruošos įkainių. Tada daugumos ūkinių darbų įkainiai būna žemiau savikainos. Bet nėra galimybės jų nedaryti, nes taikomos sankcijos už sutarčių nevykdymą. Teoriškai tas pats rangovo darbuotojas turi ruošti medieną, sodinti mišką, ravėti medelyne, vykdyti jaunuolynų ugdymus, valyti kvartalines linijas, kabinti inkilus ir t.t. Prieš trisdešimt ir daugiau metų, kai miško darbininkai gyveno miško kaimuose, taip ir vykdavo, nes jiems nebuvo galimybės susirasti darbą kitur. Dabar dauguma kaimų negyvenami. Žmonės lengvai juda ir nelinkę vergauti. Todėl norime, kad ūkiniams darbams vyktų atskiri nuo medienos ruošos konkursai.
5. Mažiausias pirkimo objektas – girininkijos darbai. Šiuo metu įvairiose urėdijose konkursai rengiami labai skirtingai. Kai kur pasiūlymai teikiami konkrečiai biržei, kai kur ketvirčio ar pusmečio urėdijos visų medienos ruošos ir ūkinių darbų apimtims. Rangovui geriausia konkreti biržė, tačiau tai, gal būt, reikalauja daug darbo ruošiant konkursą. Girininkijos ribose sąlygos daugiau mažiau vienodos, todėl siūlant kainas jau žinome kokiomis sąlygomis teks dirbti. Kai kokursas visai urėdijai, nuo urėdo malonės priklauso, kokias biržes teks kirsti: sausas ar šlapias, arti kelių ar neprivažiuojamuose užkampiuose, nors įkainis tas pats. Todėl manome, kad kaina turi būti siūloma ne didesniam objektui, kaip darbai girininkijos teritorijoje.
6. Vieningi įkainių koeficientai. Šiuo metu tik kai kurios urėdijos taiko koeficientus didėjant sortimentų ištraukimo atstumui ar keičiantis kitoms darbo sąlygoms. Kitur už tą patį įkainį kertama ir sausos ir šlapios biržės, vienas vidutinis įkainis nepriklausomai nuo ištraukimo atstumo. Tuo tarpu realiai nuo daugelio  dalykų priklauso savikaina: medienos gamyboje - nuo vyraujančios medžių rūšies, vidutinio stiebo tūrio, sortimentų rūšių, trako kiekio, ištraukimo atstumo, reljefo, sniego storio, ratų ar vikšrų klimpimo gylio ir kt.; želdinimo darbuose - nuo dirvos sunkumo, paruošimo būdo, atstumo iki kelio, biržės dydžio, sodinukų stambumo ir kt.; jaunuolynų ugdyme - nuo ugdomos medžių rūšies, jaunuolyno amžiaus, tankumo ir kt., visais atvejais savikaina priklauso nuo privažiavimo kelių, atstumo nuo gyvenviečių, darbo objektų dydžio ir jų išsidėstymo ir t.t. Koeficientų sistema taikoma Latvijoje ir Estijoje. Koeficientų nustatymui  būtų galima užsakyti nepriklausomą tyrimą arba tiesiog kartą susitarti visai Lietuvos teritorijai.
7. Nedraudžiamas mašininis kirtimas. Šiuo metu rengiama ir ateityje numatoma rengti atskirus konkursus mašininiam kirtimui. Rangovai mano, kad reikėtų nurodyti sąlygas, kurias turi atitikti kirtimas, o ne drausti mechanizmų naudojimą. Praktikoje susiduriama su subjektyviu požiūriu į mašininį kirtimą kaip pavojingą miškui. Iš tiesų praktiškai viskas priklauso nuo mechanizmo tipo ir operatoriaus įgudimo. Rankinis kirtimas neišvengiamai mažės dėl darbuotojų trūkumo. Užsienyje populiarėja mini technika. Todėl tiesiog draudžiant mašininį kirtimą bus sukuriami biurokratiniai barjerai inovacijoms. Siūlome nurodyti sąlygas, kurių turi būti laikomasi, o rangovui palikti nuspręsti, kaip tai įgyvendinti.
8. Statistinė analizė. Iki šiol apie rangovų įmones nerenkama jokia informacija. Net neįmanoma sužinoti, kiek rangovinių įmonių dirba Lietuvoje. Kiek darbuotojų jose dirba. Koks darbų mechanizacijos lygis. Koks mašinų amžius, galingumas, tipas ir kt. Kiek paslaugų atlieka miškų urėdijose ir kiek privačiuose miškuose. Visi šie ir dar daugelis kitų rodiklių reikalingi procesų prognozavimui. Šiuo metu apie miško darbų rangovus galima rasti tik subjektyvią nuomonę arba spėliones. Todėl prašome įpareigoti Statistikos departamentą tokią informaciją rinkti.
9. Draudimas dirbti žemiau savikainos. Šiuo metu dauguma miško rangovų priversti atsisakyti būtinų saugos priemonių, nesilaikyti poilsio režimo, laviruoti tarp mokesčių ar net naudoti nelegalius darbininkus, kad galėtų atlikti darbus už pačių pasiūlytus įkainius. Todėl reikia paskaičiuoti ir nustatyti minimalią kainą, už kurią įmanoma atlikti darbus laikantis saugaus darbo, gamtosauginių,  darbo ir poilsio ir kitų būtinų reikalavimų. Konkursų sąlygose turėtų būti reikalavimas  įrodyti pagrįstumą mažesnės už minimalią kainą arba toks pasiūlymas būtų atmetamas.  
10. Dalyvavimas valdyboje. Miško darbų rangovai esam įsitikinę, kad mūsų atstovas turi dalyvauti kuriamos VMU valdyboje. Tik tokiu būdu iki sprendimų priėmimo bus įvertintos  neigiamos ir teigiamos bet kurio sprendimo pasekmės, nes didžioji dauguma urėdijų kompleksinės veiklos atliekamų funkcijų priklauso nuo rangovų dalyvavimo. Mes įsitikinę, kad ateityje rangos būdu atliekamų darbų dalis urėdijoje tik didės, nes privatus verslas teoriškai efektyvesnis už valstybinį. Todėl didės ir rangovų įtaka darbų rezultatams. VMU valdyba apie rangovų problemas turi žinoti tiesiogiai, o ne per subjektyvų girininkų ar kitų darbams vadovaujančių asmenų požiūrį. Tik patys rangovai gali patarti, kaip praktiškai ir efektyviai įgyvendinti vienokį ar kitokį gamtosauginį reikalavimą, nurodyti,  ar Lietuvos rangovai turi tam technines galimybes ir reikalingą kvalifikaciją. Kadangi dauguma rangovų dirba ir privačiuose miškuose, tai visos geros iniciatyvos natūraliai persikels ir į privačius miškus. Nauda bus visam Lietuvos miškų ūkiui.

Kiek matome iš žiniasklaidos pranešimų, pasiruošimas valstybinių miškų valdymo pertvarkai vyksta gana intensyviai. Prašome Jūsų pagalbos  miško darbų rangovams įsitraukti į šį procesą, nes kol kas su rangovais nesitarta jokiu klausimu. Tai nenuostabu, nes rangovai daugumoje urėdijų buvo ne partneriai, o tik pigi darbo priemonė, kuri turi gerai tarnauti arba bus išmesta.

Tikimės, kad naujai kuriamos įmonės vadovybės požiūris į rangovus bus kitoks. 

Miško darbų rangovų asociacijos pirmininkas Vidmantas Jusas

mob.: 868715351
El.Paštas: asociacija@miskodarbai.lt