Naujienos

Šį ketvirtadienį, lapkričio 9 d., Seimo plenariniame posėdyje buvo numatyta balsuoti už vadinamojo „žemės saugiklių“ įstatymo pakeitimus. Tačiau parlmentarai  valstiečių-žaliųjų frakcijos narių siūlymu ir vėl iš darbotvarkės išbraukė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių įstatymą.  "Aiškindamas priežastis, kodėl  jau antrą kartą šią savaitę nukeliamas įstatymo priėmimas, valdančiųjų atstovas Povilas Urbšys kalbėjo, kad šis būtų paruoštas kaip galima geriau, „nebūtų vetavimo ir priėmimas praeitų sklandžiai“.

Europos Komisija yra nurodžiusi pakoreguoti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, nes visa eilė jo nuostatų prieštarauja Europos Sąjungos teisėje įtvirtinto laisvo kapitalo judėjimo principui bei yra diskriminacinės. Valstybei nepašalinus nustatytų pažeidimų gresia ženklios finansinės baudos. Be to, minėtojo įstatymo atitinkamos korekcijos yra viena iš keliamų sąlygų Lietuvos Respublikai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) .

Tačiau ilgai Seime svarstomi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai įgauna naują atspalvį. Po keleto šio įstatymo tvirtinimo atidėjimų tapo matomi tikrieji žemės rinkos reguliavimo supaprastinimo oponentų ketinimai.

Šiandien, trečiadienį, Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė papildomiems įstatymo projektams, kuriuose numatoma riboti parduodamos žemės ūkio paskirties žemės kainą. Tai reiškia, kad privačios žemės savininkas negalės gauti jo pageidaujamos kainos už parduodamą žemės sklypą. Įstatymo projektu siekiama nustatyti visą eilę asmenų, kurie turėtų teisę privačią žemę įsigyti už ne didesnę, nei įstatymu nustatytą kainą. O privačios žemės savininkui net ir radus pirkėją, kuris pasiūlytų didesnę, nei įstatymu nustatytą maksimalią kainą, žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sandorį tvirtinantis notaras privalėtų atsisakyti tvirtinti tokį sandorį.

Minėti pakeitimai yra ne kas kita kaip valstybės nepagrįstas kišimasis į privačios žemės rinką ir antikonstitucinis žemės savininkų teisių ir teisėtų interesų apribojimas. Toks įstatyminis reguliavimas galėtų būti prilygintas „įstatyminio kartelio nustatymui“, iš kurio naudos turės maža visuomenės dalis, suinteresuota pigiau įsigyti parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

Lietuvoje yra beveik 3,5 mln. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, o vidutinis žemės sklypas nesiekia nei 3 ha. Taigi, gali būti iki milijono žemės sklypų savininkų, kurie laikui bėgant norės parduoti savo turėtą žemę, tačiau perkančių yra vos keletas tūkstančių ir jie galės žemę nusipirkti už mažesnę kainą. Kyla natūralus klausimas- kodėl vieni siekia praturtėti kitų sąskaita, tokią galimybę įtvirtindami įstatymu?

Analizuojant šio įstatymo priėmimo eigą bei pasiūlymus akivaizdu, kad pasiūlymų iniciatoriai turi norą pasinaudoti įstatymo galia nepaisydami Lietuvos Konstitucijos ir Europos Sąjungos vertybių ir pagrindinių teisių. Priėmus minėtuosius įstatymo pakeitimus Lietuvoje būtų paminta nuosavybės teisių apsauga bei Lietuvos piliečių teisė tikėtis gauti teisingą kainą už parduodamą žemę.

,,Mes, vienydami daug žemės ir miško savininkų, manome, kad tokie reikalavimai yra pertekliniai ir diskriminuojantys, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o todėl-netoleruotini.

Tikimės, kad visgi yra Seime sveika valia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą ir ginti didelės dalies Lietuvos piliečių teises nenustatant absurdiškų kainos ribojimų ir biurokratinės naštos, bei viliamės, kad tokiems pasiūlymams nebus pritarta.“ -  sako dr. Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas.