Naujienos

2017 - 12 - 19

Aplinkos ministras K.Navickas ramina urėdijų reformos priešininkų keliamas aistras

Viešojoje erdvėje vis dar netyla kalbos, nerimsta aistros dėl šiemet pradėtos valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarkos – urėdijų konsolidavimo į vieną valstybės įmonę.  Diskusijos, kuomet kalbama argumentais ir ieškoma visiems priimtiniausio sprendimo, yra tikrai sveikintinos. Deja, to, kas šiuo metu vyksta miškininkus supančioje erdvėje, pavadinti diskusija ar bent jau racionaliu elgesiu tikrai negalima. Tam tikrų asmenų ir jų grupių žūtbūtinis bandymas bet kokia kaina išlaikyti savo įtaką ir stabdyti miškų urėdijų pertvarkos procesą, o kartu ir progresą miškų valdymo srityje, yra toks akivaizdus, įkyrus ir netgi desperatiškas, kad net ir rimtai mąstantys miškininkai gali pasimesti dezinformacijos perpildytame informaciniame sraute, - savo paskyroje soc.tinkle Facebook rašo aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Taigi, ką daryti ir kaip pasielgti miškų urėdijos darbuotojui, kurio urėdiją konsolidavimo procese žadama sujungti su greta esančia, o bendrąsias funkcijas centralizuoti vienos įmonės viduje? 

Pirmiausia – nusiraminti ir nepasiduoti provokacijoms. 

Kaip jau ne kartą sakiau, visos šiuo metu urėdijų vykdomos kompleksinės miškų ūkio veiklos funkcijos išliks ir po jų sujungimo į vieną įmonę, visi darbai turės būti atlikti. Taigi, apsisprendimas turėtų būti paprastas – toliau dirbti ir su bendraminčiais tobulinti šalies miškų valdymo sistemą. Galų gale, pažvelkime plačiau: pertvarkų metas kartu yra ir naujai atsiveriančių galimybių metas. Svarbu nepasiduoti nepagrįstiems gąsdinimams ir įkalbinėjimams. 

Pabrėžiu, kad miškų urėdijų reorganizavimo į vieną valstybės įmonę metu yra numatyta galimybė absoliučiai visiems miškų urėdijų darbuotojams, išskyrus įmonių vadovus (urėdus), pereiti dirbti į naująją įmonę. Ir šia galimybe verta pasinaudoti net ir tiems, kurių darbo vietos neliktų vėliau jau 2018 metais vykdant veiklos optimizavimą įmonės viduje. O verta todėl, kad visos tos pačios socialinės garantijos, įskaitant ir numatytas kolektyvinėse darbo sutartyse, lieka galioti, taigi, finansiškai nebūtų jokio praradimo net ir pesimistiškiausiu atveju. 

Kita vertus, kuriantis naujosios įmonės centrinei administracijai, joje atsiras naujų darbo vietų; linkstantiems į privatų verslą, atsiras naujų galimybių įmonei paslaugas teikiančių vadinamųjų rangovų veiklos apimtyje. Pripažinkime, galinčių ir norinčių dirbti Lietuvoje nedaugėja, o miškininkų, finansininkų, informacinių technologijų ir kitų profesijų specialistų pertekliaus nėra. 

Todėl kviečiu visus miškų urėdijų darbuotojus, ir tikrai ne vien miškininkus, nepasiduoti provokacijoms ir priimti teisingus sprendimus, toliau telktis ir dirbti mūsų visų miškų ir visuomenės labui naujoje valstybės įmonėje Valstybinių miškų urėdijoje.