Naujienos

Klimato kaita: tvarus miškininkavimas yra ne problema, o sprendimas

Debatai dėl miškų naudojimo intensyvumo vyksta ne vien Lietuvoje.Mūsų asociaciją pasiekė žinios, kad Europos Komisija baigia sudaryti ekspertų grupę, kuri padės Klimato kaitos Generaliniam direktoratui (DG CLIMA) peržiūrėti miškų atskaitos lygius (angl.: the Forest Reference Levels) įgyvendinant vadinamąjį kovos su klimato kaita LULUCF reglamentą. Lyginamoji analizė sukėlė daug diskusijų.ES Komisijos paskirta ekspertų grupė peržiūrės gaires per 2019 m. ir pateiks rezultatus tvirtinimui 2020 m. Nuo to priklausys galimybės ūkininkauti ir Lietuvos miškuose.

Lietuvoje kol kas viešų diskusijų apie tai nesigirdi.  Kas neramina, kad (remiantis iš Europos miško savininkų federacijos CEPF, kurios nariais esame pasiekiančia informacija), DG CLIMA Gen.direktorato biurokratai lyg „pamiršo“ susitarimo dėl miškininkystės ES klimato politikoje esminį punktą- kad referencinis laikotarpis  (pagal kurį bus nustatomas miškų naudojimo lygis) numatytas skaičiuoti nuo 2000 iki 2009 m., tačiau žodis "intensyvumas" buvo išbrauktas iš 8 straipsnio, skirto miško ūkinės veiklos orientacinių lygių nustatymui [susipažinti plačiau galima: /go.php/lit/Briuselyje--misku-ukiui-palankus-sprendimas-ES-klimato-politikoje/5915/1]. 

Tad, jei išties yra keliamas reikalavimas, kad miško naudojimo orientaciniai lygiai turi būti skaičiuojami taikant tą pat miško naudojimo intensyvumą, koks buvo nuo 2000 iki 2009 m., neatsižvelgiant į miškų amžiaus klasių struktūrą, augantį produktyvumą ar didėjančius miškų plotus, toks eurobiurokratų reikalavimas miškų sektorių atstovaujančių asociacijų yra laikomas NETEISĖTU ir NETAISINGU.

Kaimyninėse ES valstybėse, ypatingai ten, kur miškų sektorius sudaro svarbią dalį šalies ekonomikoje, šia tema diskutuojama karštai ir intensyviai.

Švedijoje, kur kertama ~83 proc. metinio medienos prieaugio (palyginimui- tik ~65 proc. Lietuvoje), Aplinkos ministerija užsimojo apriboti kirtimų apimtis kaip pretekstą naudodama kovą prieš klimato kaitą.

Tačiau Švedijos Parlamento Aplinkos ir žemės ūkio komitetas šią savaitę nagrinėjo šį klausimą ir priėmė išmintingą sprendimą dėl kirtimo normų, kadangi tvarus miškininkavimas yra ne problema, o sprendimas siekiant stabilizuoti klimato kaitą. Švedai nusprendė, kad jiems reikia naudoti ne mažiau, o kaip tik daugiau atsinaujinančių medienos išteklių ir taip prisidėti prie kovos su klimato kaita.

Dėl pažangaus miškininkavimo augant miškų produktyvumui (tame pat plote priauga daugiau medienos) ir plečiantis miškų plotui Švedija tvariai ūkininkaudama gali dar padidinti kasmetines medžiapjūtės apimtis papildomais 8 mln.m3. Vietoj to Švedijos Aplinkos ministerija užsimojo riboti miško kirtimą remiantis ankstesniųjų metų derliaus nuėmimo lygiais! Pagal LULUCF reglamentą (ES 841/2018), miškų atskaitos lygiai (angl. Forest Reference Level) nustatomi remiantis “tvarios miškotvarkos praktikos, registruotos 2000–2009 m. laikotarpiu, kiek tai susiję su dinaminėmis su amžiumi susijusiomis miškų charakteristikomis nacionaliniuose miškuose, pratęsimu”. Bet jau pernai, tvirtinant reglamentą, buvo nuspręsta NETAIKYTI "intensyvumo" kriterijaus nustatant ateinančio laikotarpio kirtimų apimtis. Tačiau dabar matome, kad ekokratai "užmiršta" šį svarbų sprendimą ir įgyvendinančiuose reglamentą sprendimuose vėl bando interpretuoti savaip. 

Suomijoje irgi intensyviai diskutuoja tiek dėl pačio referencinio lygio nustatymo logikos, tiek dėl skaičiavimuose nustatomos vertės diskonto normos 3,5 proc. tinkamumo ir t.t. Susipažinkite (pridedame nuorodas, o su Google vertėju svetainių informacija Google Chrome lengvai skaitoma):

• Tiesa ir melas apie Suomijos miškų referencinio lygio skaičiavimus: https://www.luke.fi/tietoa-luonnonvaroista/metsa/metsat-ja-ilmastonmuutos/vertailutaso/totta-ja-tarua-suomen-metsien-vertailutasolaskennasta/?fbclid=IwAR2Qd55cFMgStd5-7ztiTdN3pun276j4X7V8nHVZZGT8hRO-wYj1IdPsMjY
• Miško anglies kaupimo referencinio ( atskaitos)  lygio apskaičiavimas: https://www.luke.fi/tietoa-luonnonvaroista/metsa/metsat-ja-ilmastonmuutos/vertailutaso/

Lietuva. EK Komisijos ekspertų darbo grupėje Lietuvai atstovaus Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus Klimato kaitos grupės vyriausioji specialistė Vaiva Jurevičienė (pagrindinis atstovas) ir skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas (pakaitinis atstovas). EK ekspertų grupė atliks techninį valstybių narių pateiktų nacionalinių miškininkystės apskaitos planų įvertinimą ir pateiks šio vertinimo išvadas. Jei prireiks, Europos Komisija pateiks valstybėms narėms technines rekomendacijas dėl miškų atskaitos lygių perskaičiavimo/patikslinimo. Patikslintus (jei reikalinga) miškų atskaitos lygius valstybės narės Europos Komisijai turės pateikti iki šių metų gruodžio 31 d.

Kaip mums paaiškino Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas (nuotr.), tarnybos specialistai aktyviai dalyvauja šiame procese. Valstybinė miškų tarnyba pagal LULUCF reglamento reikalavimus parengė ir 2018 metų gruodžio mėnesį pateikė Nacionalinį miškininkystės apskaitos planą (angl. National Forestry Accounting Plan) su Lietuvai nustatytu miškų atskaitos lygiu (FRL) pirmam ataskaitiniam laikotarpiui – 2021-2025 metams. Su dokumentu susipažinti galima čia: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/klimato-kaita/sesd-apskaitos-ir-prognoziu-ataskaitos-nacionaliniai-pranesimai.

Pagal LULUCF reglamentą (ES 841/2018), miškų atskaitos lygiai (angl. Forest Reference Level) nustatomi remiantis “tvarios miškotvarkos praktikos, registruotos 2000–2009 m. laikotarpiu, kiek tai susiję su dinaminėmis su amžiumi susijusiomis miškų charakteristikomis nacionaliniuose miškuose, pratęsimu”, kas reiškia ne tiesioginį 2000 – 2009 m. miško naudojimo kiekio perkėlimą į atskaitos lygio nustatymui naudojamą miško biomasės pokyčio prognozę, o 2021 – 2025 metų miško naudojimo prognozavimą, atsižvelgiant į būsimą amžiaus klasių struktūrą (didėjantį brandžių medynų kiekį) ir išlaikant 2000-2009 metų naudojimo intensyvumą pagal amžiaus klases. Ekspertai, kurie konsultavo Lietuvą dėl miškų atskaitos lygio nustatymo, teigė, kad reglamentas nereikalauja mažinti naudojimo intensyvumo šalims paliekant galimybę tvariai naudoti miško išteklius atsižvelgiant į medynų amžiaus pokyčius.

[LMSA komentaras: matomai, būtent per tai eurobiurokratai bandys įvesti miškų naudojimo papildomus apribojimus, savaip interpretuodami ir siekdami apieti praeitais metais pasiektą susitarimo dėl miškininkystės ES klimato politikoje esminį punktą- netaikyti intensyvumo kriterijaus]. 

Tad svarbu sekti procesus ir būti gerai informuotiems apie tokius, atrodytų tolimus nuo realaus gyvenimo, tačiau tikrovėje- labai svarbius dalykus.

LMSA inf.

O apie klimato kaitą mokslinės diskusijos irgi netyla: