Naujienos
NATURA 2000: Buveinių apsauga – netinkama?
ES 1992 metais priėmė Buveinių direktyvą 92/43/EEB, kuri kartu su 1979 m. išleista Paukščių direktyva 79/409/EEB paklojo pamatus NATURA 2000 ekologiniam saugomų teritorijų tinklui atsirasti. Šis tinklas turėjo apjungti natūralias ar pusiau natūralias buveines bei nykstančių augalų ir gyvūnų paplitimo vietas į saugomų teritorijų tinklą, kuris išsaugotų gamtą ateities kartoms. Lietuva stojimo į ES sutartyje įsipareigojo laikytis šių direktyvų reikalavimų, tačiau EK jau įspėjo Lietuvą dėl netinkamo Buveinių direktyvos įgyvendinimo.Kas vyksta - analizuoja Emilija Skaistakalnytė miskininkas.eu straipsnyje "Buveinių apsauga netinkama?"
ES direktyvos tikslai yra privalomi visoms narėms, tačiau jų įgyvendinimą ir formas kiekviena šalis pasirenka individualiai. Lietuvos atveju NATURA 2000 programoje nebuvo išskiriamos tik naujos saugomos teritorijos – dalis šio tinklo saugomų buveinių jau anksčiau buvo paskelbtos rezervatais ar draustiniais. 2004 m. kovo 15 d. priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, kuriame buvo nustatyti specialūs šių teritorijų apsaugos reikalavimai.
Per buveinių inventorizaciją – miškininkai už borto
2012-2015 metais Lietuvoje vyko minėtų buveinių inventorizacija, kuriai metodiką parengė valstybinis mokslinių tyrimų institutas „Gamtos tyrimų centras“. Projektas buvo finansuotas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis, jame dalyvavo “Estonian, Latvian, Lithuanian” environment, kartu su „Gamtos tyrimų centru“. Projekto vertė siekė 11,54 mln. litų (daugiau nei 3,342 mln eurų).
Inventorizuojant buveines valstybiniuose miškuose dalis buvusių urėdijų kreipėsi į projekto koordinatorius ir pasiūlė savo specialistus bei pagalbą, nes kas geriau, jei ne iš esmės visą laiką miške leidžiantis žmogus gali geriau žinoti, kokios retenybės ir kur yra, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukė. Projekto metu dirbo daug žmonių, kurie po specialių mokymų tapo „buveinių specialistais“.
Iš viso Lietuvoje buvo išskirtos 60 392 Europos bendrijos svarbos miško buveinės, visiškai arba iš dalies esančios miške bei užimančios apie 284 tūkst. ha plotą. Tai sudaro beveik 10 proc. visų Lietuvos miškų teritorijos. Didžiausia iš jų yra Svencelės telmologinis draustinis, užimantis 776 ha, mažiausia – Kupiškio miškuose (0,06 ha). Miškininkai, tuomet dirbę urėdijose, ne tik nebuvo įtraukti į darbus, bet ir nebuvo supažindinti su atliktais darbais bei buveinių vietomis. Kartografuotos natūroje ir skaitmeninėje erdvėje jos tapo dar vienais duomenimis, kurių laikymasis ar tvarkymas nebuvo aiškus.
Dar 2004 m. priimto Vyriausybės nutarimo III skirsnio 9 straipsnis teigia, kad būtinos apsaugos priemonės – apsaugos sutarčių su privačios žemės savininkais ir valstybinės žemės valdytojais sudarymas. Iki šiol apie tokių sutarčių sudarymą nėra žinoma, nors tuo lyg ir turėtų rūpintis Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Europos Komisija įspėjo Lietuvą
Europos Komisija 2018 m. gegužę įteikė Įspėjimą Lietuvai dėl netinkamo Buveinių direktyvos įgyvendinimo. Jame išsakyti du argumentai: nepakankamas kiekis ir plotas, kuris neužtikrina tinkamos buveinių apsaugos, o esamos teritorijos neužtikrina tinkamos buveinių apsaugos nuo jų sunaikinimo. Kol kas neaišku, kokią strategiją pasirinks Aplinkos ministerija, reaguodama į gautą
įspėjimą. Tikėtina, kad tinkamai buveinių apsaugai dar reikėtų papildomai skirti daugiau nei 40 tūkst. ha teritoriją, kuri turėtų būti tolygiai paskirstyta visiems miškų valdytojams. Tačiau nėra atlikta ekologinė ir ekonominė analizė, kuri turėtų būti prieš priimant sprendimus dėl saugomų teritorijų išplėtimo – vien saugomos teritorijos įkūrimas nėra tolygus gamtinių vertybių išsaugojimui.
Turime ne vieną pavyzdį, kai uždraudus ūkinę veiklą sunyko tos augalų ar gyvūnų rūšys, kurioms būtent ir buvo skirta apsauga. Dažnai protinga ūkinė veikla ne tik nežaloja, bet ir palaiko gamtinį balansą.
Didžiausia dalis buveinių – apsauginiuose ir ūkiniuose miškuose
Parengtas žemėlapis puikiai iliustruoja buveinių išsidėstymą Lietuvos miškuose. Matome, kad jų yra ne tik saugomuose I-II gr. miškuose, bet didžiausia dalis tenka III-IV gr. miškams. III gr. apsauginiuose miškuose jų inventorizuota 7415 vnt. (29712 ha), IV gr. ūkiniuose miškuose – virš 39 tūkst. vnt. (beveik 155 tūkst. ha). Akivaizdu, kad bet kokie ūkinės veiklos apribojimai stipriai paveiktų miškininkystės sektorių, o tuo pačiu ir medienos kainas, nes dėl sunkesnių ūkininkavimo sąlygų daliai žmonių tektų keisti profesiją – išsilaikyti rinkoje jiems taptų per sunku. Tas pats atsitiktų ir valstybiniame sektoriuje, nes dalis VMU padalinių liktų beveik be gamybos ir negalėtų rentabiliai dirbti: arba taptų dotuojamais iš biudžeto, arba – su uždarytomis durimis ir užkaltais langais.
 |
Straipsnio autorė: Emilija Skaistakalnytė Laukiame Jūsų pastebėjimų bei komentarų buveinių tema e.p: miskininkas.eu@gmail.com – Vienas iš įdomesnių šaltinių: http://www.kaismu.lt/lt/index.php/127-saugomos-teritorijos-dziaugsmas-ir-nerimas |
