Naujienos

Svarstoma, kaip ir kam naudosime Klimato kaitos specialiosios programos lėšas 2019 m.

✅ Šiandien, vasario 12 d, vyko svarbus Nacionalinio Klimato kaito komiteto ( NKKK ) posėdis Aplinkos ministerijoje, Vilniuje. Komitete buvo svarstyti šie klausimai: 1) rengiama Nacionalinė klimato kaitos strategija (II etapo ataskaita); 2) 2018 m. klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo ataskaita; 3) 2019 m. klimato kaitos programos lėšų naudojimo sąmatos projektas.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociaciją (LMSA) atstovauja asociacijos pirmininkas dr.Algis Gaižutis. LMSA komitete dalyvaujame stebėtojo teisėmis. Siekiame, kad priimant sprendimus adekvatus dėmesys būtų skiriamas miškų sektoriui.

Nacionalinio klimato kaitos komiteto posėdyje buvo pristatyti Nacionalinės klimato kaitos Strategijos 2013-2020 m. tikslų ir uždavinių įgyvendinimo vertinimas bei Tarpinstitucinio veiklos plano įgyvendinimo vertinimas (konsultantų iš "Smart Continent " II etapo ataskaitos projektas https://www.facebook.com/SmartContinent/posts/2258254881116819), AM parengti projektai Klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo 2018 m. ataskaitos ir Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatos.

Visko trumpai nepapasakosi. Svarstomi dokumentai po jų patvirtinimo vėliau bus paviešinti, tuomet bus galima susipažinti detaliai.

Tačiau keletas pastebėjimų:

✔ Pirma, dalyvavęs Finansų ministerijos Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus vedėjas Antanas Makaveckas atkreipė dėmesį, kad programos sąmatoje yra numatyta ženkliai daugiau lėšų, nei leidžiama (tokioms programoms gali būti metams ~ 70-80 mln. EUR, , o AM numačiusi vos ne dvigubai didesnę sąmatą -net 151,7 mln. EUR. Tam reikės specialiai kreiptis į Finansų ministeriją, kad gauti leidimo papildomoms lėšoms. O vakar ES patvirtino mažesnę ūkio augimo prognozę, galimai artėja recesija. Pradės trūkti pinigų viskam. Situaciją 2007-2009 prisimename.

✔ Antra, visi kritikavo AM sprendimus skirti 30 mln. EUR mažataršių automobilių įsigijimo skatinimui kompensuojant dalį įsigijimo kainos (tokiu atveju butų remiama 60-70 tūkst. automobilių pirkėjų). l.didelės sumos, neaiškūs kriterijai, kas kokie reikalavimai automobiliams, kad pretenduoti į subsidiją.

✔ Trečia, AM pristatė kaip "politinį sprendimą", kuris mažai siejasi su kovos su klimato kaita priemonėmis skirtą finansavimą iki 800 tūkst. EUR Lietuvos dalyvavimui „EXPO 2020“ parodoje Dubajuje. Geriau tas lėšas investuoti Lietuvoje klimato kaitos priemonių diegimui.

✔ Ketvirta. nors vienintelis sektorius, ženkliai absorbuojantis šiltnamio dujas, yra miškų sektorius, tačiau 2019 m. sąmatoje šio sektoriaus investicijoms finansavimo neskiriama. O juk iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATL) uždirbo Lietuva, o tiksliau AM, kuruojanti ATL prekybą, neplanuotus 54 mln. Eurų iš 2018 m. papildomai gautų lėšų.

Todėl komiteto nariams LMSA pirmininkas A.Gaižutis siūlė, kad miškų sektoriui reikia padėti mažiausiai 3 priemonėmis:

1) kad miško savininkai galėtų dalyvauti priemonėje, skirtoje mažosios miško technikos smulkiosios medienos iš kirtimo atliekų ir jaunuolynų ugdymų paėmimui ir biokuro gamybai, 
2) imtis skatinti didesnį medienos ir produktų iš jos (kaip akumuliuojančios CO2 medžiagos) platesnį panaudojimą statyboje (taip surišant CO2 medienoje dešimtmečiams ir šimtmečiams) ir 
3) atlikti mokslinius tyrimus siekiant pasiūlyti reikalingus plėtoti sprendimus/ skatinimo priemones šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsako mažinimui. Kitais žodžiais- kad mediena būtų apdirbama ir naudojama kuo arčiau augimo vietos, mažinant taršą ją transportuojant.