Naujienos

Išguiti dirbantį žmogų iš miško lengviau, nei paskui prikalbinti sugrįžti.

Lietuvos miško darbų įmonės skundžiasi negalinčios susiderėti su Valstybinių miškų urėdija (VMU) dėl bent kiek aukštesnių rangos darbų kainų valstybiniuose miškuose ir grasina, užuot dalyvavę viešuose urėdijos skelbiamuose miškasodžio konkursuose, ieškotis užsakymų Skandinavijoje ar Vokietijoje, kur už miško darbus mokama keleriopai daugiau. Tuo tarpu VMU nustatomas kirtimo darbų įkainis nė iš tolo neprilygsta darbų savikainai - nepadengia net pusės savikainos. Juolab kad numatomi miško darbų apribojimai atims duoną iš poros tūkstančių Lietuvos medkirčių.

„Lietuvos privačiuose miškuose už tokius pat darbus mums moka 1,5 karto daugiau negu Valstybinių miškų urėdija, o esant dabartiniams įkainiams, kurie netgi mažesni nei anksčiau buvę, mūsų žmonės vejami iš miško, nes jiems nėra iš ko mokėti nė minimalaus darbo užmokesčio“, – „Lietuvos žinioms“ guodėsi Lietuvos miško darbų rangovų asociacijos prezidentas Vidmantas Jusas.

[...]

MDRA vadovas tvirtina, kad iš valsytybinių miškų gaunami uždarbiai nepadengia nė pusės savikainos.

„Tarkime, į vieną kirtavietę lengvuoju automobiliu važiuoja du pjūklininkai ir du pagalbiniai darbininkai. Sustambinus padalinius, vidutinis atstumas iki kirtavietės galėtų būti 40 km, arba 80 km kelionė kasdien, – skaičiavo asociacijos vadovas. – Per metus dirbama 230 dienų (atmetus atostogas). Transporto savikaina su degalais ir amortizacija – 0,15 euro kilometrui, todėl nuvykti iki darbo vietos kainuoja 2760 eurų per metus, bet miško pjovėjas šiuo metu sutinka dirbti, jei gauna 700 eurų, o pagalbinis darbininkas – bent 500 eurų į rankas per mėnesį. Mokesčiai – atitinkamai 439 ir 274 eurai per mėnesį. Vieną mėnesį mokami tokio pat dydžio atostoginiai su mokesčiais. Taigi per metus bus uždirbta 28,8 tūkst. eurų, iš kurių mokesčiai nuo darbo užmokesčio – 17,112 tūkst. eurų. Per metus vidutinės išlaidos degalams ir tepalams buvo 1670 eurų, pjūklams su jų priežiūra ir kitomis pagalbinėmis priemonėmis – 1003 eurai, minimalioms darbų saugos priemonėms – 405 eurai (maksimalioms – 2008 eurai). Kai dirba du pjovėjai, skaičius reikėtų dvigubinti, todėl bendra vienos mažosios brigados savikaina – 54,828 tūkst. eurų per metus. Pagal nustatytus įkainius brigada per metus uždirbs 28,8 tūkst. eurų, arba 1,9 karto mažiau, negu patiria išlaidų.“ Anot V. Juso, tai ir yra tikroji priežastis, kodėl miške dirbančių žmonių kasdien mažėja.
[...]

MDRA vadovas Vidmantas Jusas	LMSA pirmininkas dr.Algis Gaižutis

Rangovai teigia, jog Lietuvoje sumažinus kirtimo plotus be darbo liks maždaug 2 tūkst. žmonių.

Ūkinės veiklos mažinimą Lietuvos miškuose Aplinkos ministerija motyvuoja gyvūnų natūralių buveinių išsaugojimu. Tačiau, kaip teigia Lietuvos miško savininkų asociacijos prezidentas Algis Gaižutis, du trečdaliai europinės svarbos natūralių buveinių (bendras išskirtų buveinių plotas – 256,5 tūkst. ha) yra susitelkusios ūkiniuose miškuose, o ne esamose saugomose teritorijose. „Jų apsaugai Aplinkos ministerija užsimojo įteisinti naujas programos „Natura 2000“ teritorijas mažiausiai 135,2 tūkst. ha miškų plote, – aiškino jis. – Žinomas šalies miškininkas prof. Andrius Kuliešis, Valstybinės miškų tarnybos vyriausiasis specialistas, nesenai perspėjo, kad įgyvendinus šiuos sumanymus apie 45 proc. šalies miškų ūkinė veikla galbūt bus griežtai suvaržyta arba uždrausta visai. Galima palyginti: šiuo metu tik į statistikoje atsispindinčias saugomas teritorijas patenkančių miškų plotai sudaro apie 33 proc. miškų, neskaičiuojant įvairiausių suvaržymų ne saugomose teritorijose esančiuose medienos ruošai skirtuose trečios ir ketvirtos grupių miškuose. Tai nematytas apribojimų mastas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, kuris gali būti nė motais tik į ES milijonais finansuojamų projektų „įsisavinimą“ orientuotai Lietuvos aplinkosaugai.“

A. Gaižučio teigimu, aplinkosaugininkų 2011–2014 metais už 3,52 mln. eurų atlikta Europos Sąjungai svarbių gamtinių vertybių inventorizacija parodė, jog du trečdaliai jų yra susitelkę ūkiniuose miškuose, o ne vienu ypu įsteigtose nacionalinėse saugomose teritorijose. „Tvarus miškininkavimas yra ne problemos, o daugelio problemų – klimato kaitos poveikio mažinimo, palankesnės žmogui aplinkos kūrimo – sprendimas“, – tvirtino jis.
[...]

Daugiau skaitykite  "Lietuvos žiniose" 2019-03-15 publikuojamame Kazimiero Šliužo straipsnyje "Medkirčiai deda kirvius"