Naujienos

LMSA nepritariame AM rengiamiems pakeitimams dėl 5 proc. mokesčio

Jau esame informavę, kad sulaukėme teikiamo svarstymui Aplinkos ministerijos parengto Miškų įstatymo 7 ir 18 str. pakeitimų projekto, kuriuo vietoje per LMSA XXII Generalinę Asamblėją išsakytų viešų patikinimų, kad 5 proc. mokestis miško savininkams bus panaikintas, teikiami siūlymai mokestį palikti, tik pakeičiant jo skaičiavimo bazę - nuo iš miško galimų gauti vidutinių potencialių pajamų. Tad pateikėme asociacijos nuomonę dėl tokių siūlomų pakeitimų.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija nepritariame LR miškų įstatymo Nr.I-671 7 i r18 str. pakeitimo įstatymo projektui (toliau tekste – Projektas) dėl šių priežasčių:

1. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos XXII Generalinės Asamblėjos, vykusios 2019-04-18, metu Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjas Aleksandras Muzikevičius viešai patikino, kad bus atsisakyta Miškų įstatymu  nustatyto 5 proc. mokesčio privačių miškų savininkams. Šis Vyriausybės vadovo atstovo atstovo pažadas miško savininkams buvo išsakytas girdint bei pritariant LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariui miškininkui Kęstučiui Bacvinkai bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariui Viktorui Rinkevičiui. Tad išties nemaloniai nustebino bei nuvylė, kokios šio pažado įgyvendinimo interpretacijos sulaukėme pateiktame svarstymui LR miškų įstatymo Nr.I-671 7 ir 18 str. pakeitimo įstatymo projekte. 5 proc. mokestį ir toliau siekiama išlaikyti per specialųjį –Miškų- įstatymą, tik projekto rengėjai siūlo keisti šio mokesčio privačių miškų savininkams bazę - nuo šiol jį skaičiuoti kaip 5 proc. atskaitymus nuo potencialių vidutinių metinių pajamų iš 1hektaro.

2. Pažymėtina, kad tokios iniciatyvos kertasi su LR Vyriausybės pastaruoju metu priimamais sprendimais, apie kuriuos Aplinkos ministerija negali nežinoti. Vyriausybė 2019-05-29 posėdyje nusprendė keiptis į Konstitucinį Teismą dėl specialiaisiais įstatymais (įskaitant ir LR miškų įstatymą) formuojamų specialiųjų fondų ir programų, kad toks mechanizmas galimai prieštarauja Konstitucijai, kadangi riboja Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžetą. Didelė tikimybė, kad šią nuostatą Konstitucinis Teismas artimiausiu metu išnagrinės ir patvirtins. Todėl jau dabar derėtų pastangas nukreipti bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo per bendrą valstybės biudžetą užtikrinimo teisinio mechanizmo paieškoms.

Jeigu pirmųjų dviejų aukščiau išvardintų argumentų nepakaktų, atkreipiame projekto rengėjų dėmesį į keletą kitų svarbių aspektų:

3. Projekto rengėjai neįvertino, kad tokių atskaitymų administravimas būtų gana brangus, tam reikėtų pakankamai detalios ir operatyviai gaunamos informacijos, greičiausiai būtų būtina įvesti kasmetinį visuotinį privačių miškų deklaravimą. Tad didėtų administracinė našta miškų savininkams, kai tuo tarpu šios Vyriausybės programoje siekiama administracinę naštą mažinti. Be to, siūlomi mokestiniai sprendimai didintų administracinius kaštus bei mokestinę naštą, kadangi netgi turėdamas keliasdešimt hektarų miško (vidut. valdos plotas vos 3,4 ha) savininkas negalės vykdyti nuolatinės miškų  ūkinės veiklos ir gauti kasmetinių pajamų, tačiau galimai patirs kasmetinių sąnaudų. Nenumatyta galimybė miško savininkui ginčyti numatytus įmokų paskaičiavimus, kurie dėl įvairių priežasčių gali neatitikti faktinės situacijos.

4. Kuriama takoskyra numatant taikyti skirtingas apmokestinimo taisykles pagal nuosavybės formą (t.y. skirtingai valstybiniams ir privatiems) neteisėtai ir nepagrįstai kuria privataus ir viešojo sektoriaus nelygybę, o tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems lygybės ir ūkinės veiklos principams;

5. Miškų įstatymas yra harmoningas ir vieningas miškų politikos taikymo teisės aktais. Todėl stebina ministerijos kontraversiškos iniciatyvos vienomis Miškų įstatymo pataisų nuostatomis (kaip šiame Projekte) deklaruoti siekį aktyvinti ūkinę veiklą miškuose (apmokestinant potencialiai galimas gauti pajamas iš kiekvieno miško hektaro), o kitomis nuostatomis (kituose rengiamuose to paties įstatymo pakeitimų projektuose) riboti ūkininkavimo miškuose galimybes, įvedant vis platesnio masto ir vis griežtesnius ūkininkavimo apribojimus. Negi siekiama, kad privačių miškų savininkai mokėtų didesnius mokesčius vien todėl, kad negalės laiku panaudoti teoriškai paskaičiuotų potencialiai naudotinų išteklių? Tokia nesubalansuota politika veda prie vieno neįvardinto rezultato – smulkesnių miškų savininkų “išmiškinimo”, kuomet siūlomu reguliavimu sudaromų sąlygų jie verčiami parduoti savo valdas stambiems subjektams. Todėl toks kasmetinis mokestis už turimo miško naudojimo potencialą gali iššaukti neigiamas socialines pasekmes, nepriimtinus miško kainos svyravimus bei miško žemių nuosavybės paspartintą koncentraciją;

6. Formuojant miškų politiką siektina, kad privatūs miško savininkai turi ir gali būti skatinami vykdyti tvarią ir ekonomiškai naudingą veiklą miškuose, tačiau ne vien tik per negatyvių mokesčių/sankcijų taikymą, bet ir per pozityvias skatinančias iniciatyvas. Tokių Projekte neaptikome.
   Projekto tekstas nedera net su aiškinamuoju raštu, kuriame teikiama nuoroda į galimas išimtis privačių miško valdytojų valdomus miškus nesukuriančius ekonominės naudos, kaip antai II grupės miškai, jaunuolynai, miškai, esantys saugomose teritorijose. Tačiau, ne tik aiškinamajame rašte, o visų pirma Įstatymo projekte privalo būti numatytos konkrečios išimtys, kokiems miškams toks mokestis būtų netaikomas  (mokesčių bazė ir atleidimas nuo mokesčio privalo būti reglamentuotas įstatymu). Išimtys privalo apimti visus atvejus, kuriuos derėtų aptarti (pavyzdžiui,  kirtimus III grupės miškuose, tuo atveju jei iškirsti gretimi sklypai ir savininkas neturi teisės gauti leidimo miško kirtimo, įvairūs mikro-rezervatai apie saugomų paukščių lizdavietes, apsauginės juostos, dėl mažareikšmiškumo neturėtų būti apmokestinami plotai iki  2 ha, jaunuolynai ir t.t.)

LMSA inf.