Naujienos
Latviai žino kaip vienu sprendimu padidinti miškų rinkos vertę 1 milijardu EUR
Jau skelbėme anksčiau [plačiau-čia...>>>], kad naujasis kaimyninės Latvijos žemės ūkio ministras Kaspars Gerhards, kuruojantis miškų politikos įgyvendinimą, susipažįsta su miškų sektoriaus plėtros galimybėmis. Ieškoma būdų padidinti sektoriaus konkurencingumą, atsisakant perteklinio reguliavimo bei su tuo susijusių kaštų naštos paskatinti kurti didesnę pridedamąją vertę. Apie kažkokį papildomą miško savininkų apmokestinimą (kaip kad Lietuvoje) net minčių nėra, juolab kad net gyventojų pajamų mokestis pas latvius daugiau kaip 5 proc. mažesnis lyginant su kaimynine Lietuva. To rezultate Latvijos Žemės ūkio ministerija po dviejų metų pertraukos teikia naujus Miško kirtimo taisyklių pakeitimus dėl tikslinių medžių kirtimo skersmenų sumažinimo. [šiuo metu galiojanti taisyklių redakcija: https://likumi.lv/doc.php?id=253760]
Miško savininkų kooperatyvo “Mežsaimnieks” vertinimu (kurio santrauką pateikiame šiame tekste), jei Latvijos Vyriausybė patvirtins Žemės ūkio ministerijos siūlomus pakeitimus dėl tikslinių medžių kirtimo skersmenų sumažinimo, bendra Latvijos privačių miškų turto rinkos vertė per vieną sekundę padidės bent vienu milijardu EUR. ‼
Tai bus precedento neturintis atvejis, kad su vienu Vyriausybės sprendimu, neišleidžiant nei vieno cento mokesčių mokėtojų pinigų, o tik sumažinus ekonominės veiklos apribojimus, tiek daug Latvijos piliečių (Latvijoje apie 130 tūkst. miško savininkų) taps žymiai turtingesni.
Iki šiol buvo valdžios buvo priimta daug dalykų, sąmoningai ar nesąmoningai, kad privačių miškų rinkos vertė būtų kiek įmanoma mažesnė. Tai buvo pasiekta įvairiais būdais, kad būtų išvengta miškų valdymo dirbtinai mažinant miškų valdymo pelningumą ir padidina jo riziką.
Kaip šis skaičius gaunamas? Pastaraisiais dešimtmečiais (po 1990-jų) Latvijos valdžia buvo priėmusi daug sprendimų, sąmoningai ar nesąmoningai, kad privačių miškų rinkos vertė būtų kiek įmanoma mažesnė. Tai buvo pasiekta įvairiais būdais, kad padaryti miškų naudojimą sudėtingesniu, dirbtinai mažinant ūkininkavimo miškuose pelningumą ir padidinant veiklos riziką. Visų pirma buvo labai suvaržytos galimybės priimti ekonominius sprendimus dėl ūkininkavimo patiems miškų savininkams. Ypatingai aukšti (lyginant su Skandinavijos šalimis) kirtimo amžiai buvo nustatyti Latvijoje kirtimo leidimams gauti. Kuo ilgiau medis turi augti, tuo ilgesnė rotacija ir mažesnis veiklos pelningumas.
Pagerėjo situacija, kuomet buvo įvesti tiksliniai kirtimo skersmenys, o tai leido miškų savininkams gauti kirtimo leidimus iki sulaukiant kirtimo amžiaus kriterijaus. Tačiau taip pat šie skersmenys buvo labai aukšti, palyginti su kitomis regiono šalimis. Be to, ekologinių poreikių pretekstu, dideliuose plotuose (šiuo metu privačiuose miškuose ~130 tūkst. hektarų) buvo įvesta daug įvairiausių skirtingų aplinkosauginių apribojimų. Ir naujų apribojimų privatiems miškams, kuriuos miškų savininkai verčiami įgyvendinti , praktiškai nesulaukdami kompensacijų.
Kas nuo tokių apribojimų išlošė? Labiausiai tuo pasinaudojo miškų supirkėjai. Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Latvijos privatūs asmenys pardavė bendrovėms, dažnai užsienio kapitalo bendrovėms, ketvirtadalį privačių miškų. Ir visi šie sandoriai iki šiol vyko dirbtinai sumažinta kaina. O tai- šimtai milijonų eurų, kurie galėjo būti gauti per šiuos sandorius, bet neatsidūrė Latvijos piliečių piniginėse. Kita vertus, išsiplėtė kontroliuotojų biurokratų ir aplinkosaugininkų armija. Kadangi biurokratų supratimu dėl kiekvieno ekonominės veiklos apribojimo miško savininkai turi būti stebimi, kontroliuojami ir baudžiami. Kas prarado? Praktiškai visi Latvijos miškų savininkai.
Kaip sukuriamas šis milijardas eurų? Mums tai patinka ar ne, bet Miškų rinkos vertę šiuo metu lemia ne ten gyvenančių vabalų, varliagyvių ar paukščių skaičius, o medžiapjūtei teisėtai prieinamas medienos kiekis. Remiantis Latvijos ŽŪM svetainėje www.zm.gov.lv pateikta informacija, privačiuose miškuose teisėtai medžiapjūtei prieinamos medienos kiekis padidėtų 27,8 mln. m3, taip priartinant miško naudojimo reglamentavimą iki Estijoje nustatyto lygio. Tad realią miško, kaip turto, rinkos vertės padidėjimą pajus išsaugoję nuosavybę Miškų savininkai . Nepriklausomai nuo to, ar jie imsis vykdyti kirtimus, ar ne, jų turto vertė išaugs, daugeliui dėl to ir noras emigruoti gali sumažėti.
Neįsigilinę į miškininkystė žmonės galėtų paklausti, ar tai reiškia, kad iš karto bus išpjauta 27,8 mln. kubinių metrų medienos, didės plynų kirtaviečių plotai, kuriuos paskui keis avietynai ir žemuogynai. Žinoma, atsakymas yra NE. Kadangi išaugus turimo turto vertei padidės savininkų suinteresuotumas investuoti į miškininkavimą, jie susidurs su ribotais miško ruošos ir miškininkystės pajėgumais, o daug medienos į rinką iš karto teikti neapsimokės dėl medienos kainų koregavimo rinkoje. Be to, mes žinome, kad Suomijoje tik prieš trejus metus, kai valstybė visiškai atsisakė miškų ūkio reglamentavimo (atsisakė minimalių kirtimo amžių nustatymo iš viso), tai beveik neturėjo įtakos medienos ruošos kiekiui.
Latviai svarsto: Ar neturėtume tokios precedento neturinčios dovanos Latvijos istorijoje, kai laukiame jo, nepažymėti progine moneta, pašto ženklu ar pan. Manome, kad verta apie tai pagalvoti.
Sekite naujienas LMSA paskyroje soc.tinkle Facebook:
