Naujienos

✅ Mokslininkų nuomonė – plėsti rezervatą Punios šile netikslinga

Spalio 3 d. Punios šile apsilankė visas  būrys garbių mokslininkų, žinomų miškotyros ir aplinkotyros sričių specialistų: akad. prof.habil.dr. Leonardas Kairiūkštis, akad. prof. habil.dr. Stasys Karazija, prof.habil.dr. Antanas Juodvalkis, prof. habil.dr. Albertas Vasiliauskas, prof. habil.dr. Andrius Kuliešis, dr.Rimvydas Skarbalius, dr. Vytautas Oniūnas ir  Vytautas Ribikauskas.  Mokslininkus neramino, kad taip ilgai nerandama racionalaus sprendimo dėl vieno vertingiausių Lietuvos miškų  išsaugojimo priemonių.  Vizito tikslas –  susipažinti su situacija Punios šile.

Pirmiausia apsilankyta eglių genetiniame draustinyje 47 kvartale.  Tiksliau - jau buvusiame draustinyje, nes po žievėgraužio tipografo antplūdžio dauguma eglių čia teko iškirsti. Punios šile daug metų dirbęs miškininkas Rimgaudas Aleknavičius  papasakojo, kad praeitų metų spalio 2d.  tuometiniam Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui ir jo palydai šioje vietoje buvo parodytos penkiolika kinivarpų užpultų eglių. Tačiau nebuvo imtasi jokių priemonių. Sureaguota tik po vietos bendruomenių raštiško kreipimosi į Miškų sanitarinės apsaugos tarnybą.  Tačiau leidimų derinimai kažkodėl užtruko, kenkėjai peržiemojo,  todėl  šiais metais buvo iškirstos jau 45 didelės genetinės vertės egles.

Motyvuojant, kad yra inicijuojamas gamtinio rezervato projektas, reikia sukaupti kuo daugiau negyvos medienos, o sanitariniai kirtimai nuostolingi, tuometinio Aplinkos viceministro Martyno Norbuto 2017 09 22 pasirašytu nurodymu Punios šilo draustiniuose  buvo  apriboti  privalomieji kovos su pavojingais medžių liemenų kenkėjais darbai.  Tų pačių metų rugpjūtyje  šile praūžęs viesulas paliko daugybę išvartų,  kurios taip pat nebuvo tinkamai pašalintos. Aplinkosaugos valdininkams sąmoningai nepaisant grėsmių, buvo sudarytos labai palankios sąlygos kinivarpoms netrukdomai plisti. Be to ir  sausringos vasaros itin palankios  šių  kenkėjų vystymuisi.

Pastebėję masinį kenkėjų plitimą Punios šilo eglynuose ir gretimuose privačiuose miškuose, vietos bendruomenės rugpjūčio pradžioje organizavo akciją „Kinivarpa“. Šile buvo paženklinti daugybiniai  kinivarpų židiniai. Į šią akciją pagaliau  atkreipė dėmesį Aplinkos ministerija ir nurodė atlikti patikrą. Tada specialistai šilo draustiniuose  rado apie 2600 kub. metrų   užkrėstų eglių medienos ir apie 13 000 kūb. metrų jau džiūstančių eglių medienos.  Šiuo metu kinivarpomis užkrėstos eglės šalinamos. Mokslininkai stebėjosi : „Kodėl  šile paliekama  styroti tūkstančiai kinivarpų nugraužtų   eglių? Kam reikia tiek daug negyvos medienos? Ar esame tokie turtingi?“ 

Pasukus pasižiūrėti partizanų bunkerio memorialo, sustota pakelėje  apžiūrėti kelis labai didelius kenkėjų pažeistų eglių židinius. Svečiai labai stebėjosi, kad  ant kinivarpų nugraužtų eglių kamienų prikabintuose lapuose Nemuno kilpų regioninio parko  darbuotojai skelbia „tikrą tiesą“:  atseit, kinivarpos nebaisios, nes taip mano dr. Žydrūnas Preikša.

Patyrusius mokslininkus dar labiau labai suneramino 20 kvartele rastos kenkėjų jau iki viršūnių  „nuskaptuotos“ trys pušys. Akivaizdu, kad netaikant sanitarinės apsaugos priemonių reali grėsmė kyla ir šilo pušynams.    

Važiuojant du kilometrus keliu per šilo 457 ha gamtinį rezervatą, mokslininkai atidžiai  stebėjo augmeniją, konstatuodami, kad gerokai išretėjusių, jau nugriuvusių ir pūvančių spygliuočių vietą užima tankiai bujojantys lazdynai, auga berželiai,  tvirčiau  tebesilaiko tik ąžuolai. Svečiai svarstė: „Ar štai tokią sengirę norima turėti? Visame pasaulyje yra gamtiniai rezervatai. Jie reikalingi moksliniams tyrimams, retų rūšių populiacijos stebėjimams ir kt.  Tačiau turi būti visapusiškai pagrįstas racionalus sprendimas, kokiuose miškuose ir kokio dydžio  plotai tam skirtini“.  Nuotaika kiek pasitaisė pasivaikščiojus po senųjų ąžuolų alėją.

Diskutuodami apie tai,  ką pamatė šile, mokslininkai išreiškė vieningą  nuomonę – plėsti gamtinio rezervato plotą visai Punios šilo teritorijai netikslinga. Išsaugant šilo draustinius juose turi būti taikomos efektyvios  aplinkosauginės ir privalomosios sanitarinės priemonės.

Pasidžiaugta, kad  šiuo metu šalies visuomenėje yra labai suaktyvėjęs pilietinis domėjimasis situacija Lietuvos miškuose. Tačiau tuo naudojantis skleidžiami ir labai abejotini mitai,  bandoma realizuoti atskirų suinteresuotų grupuočių interesus. Mokslininkai akcentavo, jog  būtina gyvais pavyzdžiais Lietuvos žmonėms parodyti ir paaiškinti, koks didelis yra plintančių pavojingų kenkėjų invazijos pavojus miškams, kokias atvejais ir kodėl yra objektyviai būtinos  sanitarinės apsaugos priemonės. Savo išvadas ir pasiūlymus specialistai  žadėjo pateikti valstybinės  valdžios institucijoms.

Pilietinės iniciatyvos  draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas

dr. Kazimieras Sventickas