Naujienos

Kad saugoti Punios šilą reikia- sutariama vieningai. Kuris kelias tinkamiausias?

Š. m. lapkričio 14 d. (ketvirtadienį) Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos sukviestame susirinkime, skirtame Punios šile identifikuotų ES svarbos buveinių apsaugos tikslų projekto pristatymui. Dėl esminio dalyko- kad reikia išsaugoti gyvybingą, turtingą savo medynais, gyvąja gamta ir buveinėmis Punios šilą- sutaria visi. Dargi- kad tomis gėrybėmis galėtų džiaugtis bei naudotis vietinė bendruomenė bei visi Lietuvos žmonės. Nesutariama tik dėl to- ar leisti nekliudomai žūti esamiems genetiškai vertingiems spygliuočių medynams, kad dūlėti paliktoje žuvusioje medienoje veistųsi kuo daugiau įvairiausių gyvių, grybų bei kerpių, ar vis tik aktyviais veiksmais siekti išsaugoti saugomus medžius gyvybingais, kad čia augančios eglės ir pušys išliktų, atsinaujintų.

Tradiciškai organizatoriai nepasivargino išsiųsti informacijos apie renginį Punios šilo miškų išsaugojimu suinteresuotų vietos bendruomenių atstovams, apsiribojant paskelbimu VSTT tinklalapyje. Kas jau pamatė tai pamatė. Toks vengimas įtraukti kitų į diskusiją (matomai, kad nebūtų pateikta kitokių nuomonių ir vertinimų, nesutampančių su gamtosaugininkų matymu) nėra toleriagiškas. 

Projektą erdvioje Saugomų teritorijų nacionalinio lankytojų centro Konferencijų salėje (Antakalnio g. 25, Vilnius) pristatinėjo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus ir Metodinio analitinio centro ekspertai Remigijus Karpuška, Vytautas Uselis, Dalius Dapkus  ir kt., įgyvendinatys didelės trukmės ir vertės projektą Life integruotą projektą NATURALIT.

Susirinkimą vedęs VSTT direktorius Albertas Stanislovaitis paatviravo, kad tarnybos darbuotojai Aplinkos ministerijos pavedimu Punios šile ypatingai kruopščiai tyrė ir nustatinėjo ES svarbos rūšis ir buveines, tam pasinaudota LIFE projekto NATURALIT finansavimu. Kiek kainuos nustatytų rūšių ir buveinių apsaugos priemonių įgyvendinimas- neskaičiuota. A.Stanislovaitis komentavo, kad nieko nekainuos, nes siekiant užsibrėžtų tikslų siekiama stabdyti visą ūkinę veiklą. Tačiau tuo pat metu kiti kalbėję gamtosaugininkai vardino būtinas įgyvendinti gamtotvarkines priemones. Kaip tą bepavadinsi, bet kinivarpų užpultų medžių nužievinimas (kol suaugėliai dar neišskrido) paliekant medieną trūnyti, miškapievių šienavimas bei ganymas, ir.t.t- pastangų ir lėšų reikalaujančios veiklos. Kurioms dar reiks paruošti gamtotvarkos planus , projektus.

Miškininkė Zita Bitvinskaitė iškėlė svarbų klausimą- o kaip bus užtikrintas genetiškai vertingų natūralių spygluočių (dėl kurių, beje, ir buvo įsteigtas Punios šile genetinis rezervatas) išsaugojimas, kad čia augančios eglės ir pušys išliktų, atsinaujintų. Kokios apsaugos priemonės numatomos šiems Punios šilo pušies genetiniam medynynui ir Punios šilo eglės genetiniam medynynui, beje, irgi turintiems ES svarbos ir apsaugos statusą? Ji priminė, kad ~10 proc. Punios šilo yra paskirta medžių populiacijų išsaugojimui. Kad turi būti ir atsikuriančių jaunuolynų. O kur jaunuolynai neatsikuria savaime, reikia taikyti atkūrimo priemones įsijungiant žmogui, kaip ir kitų saugomų vertybių apsaugos atveju.

Miškininkas Paulius Zolubas atkreipė dėmesį, kad miško sanitarinės apsaugos taisyklės privalomai reikalauja kirsti tik kinivarpų užpultas egles, kol kenkėjai dar neišsivystė ir nepaliko užpulto medžio (1,5-2 mėn.laikotarpis). Ir parodė, kokia rūšių kaita laukia šilo dalių, kur šiuo metu auga spygluočiai, jei nesiimti priemonių apsaugai nuo kinivarpų, jei nešalinti užpultų medžių.

Gamtininkus vieningai sužavėjo buvusio urėdo Gintaro Gibo pasiūlymas "atšokime nuo to miško (Punios šilo), palikime jį gamtai".

Prof.Gediminas Brazaitis siūlė nesaugoti eglynų Punios šile, o surinkus sėklas veisti referencinius medynus šiauriau Lietuvoje. Jis taipogi pasiūlė, kad reikia stipriai sumažinti elninių žvėrių skaičių (skaičius viršyja 5-10 kartų nuo normos), surengiant tuo tikslu ribotą skaičių aktyvių medžioklių (kad kitu laiku būtų ramybės laikotarpis).

➡ Po pristatymų sekusią diskusiją įamžino "Gyvo miško" atstovės (kad ir su filmavusiųjų specifiniais pajuokavimais bei komentarais): https://www.facebook.com/gyvasmiskas.lt/videos/1906560362823231/?t=800

...

Papildymas:
Vykdant Aplinkos ministro pavedimą dėl apsaugos tikslų nustatymo Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje, lapkričio 29 d. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pateikė Aplinkos ministerijai  vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus ir įrašytos į sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, – „Punios šilas“ apsaugos tikslų projektą. 

Su projektu plačiau susipažinti galite VSTT svetainėje  čia.

Ekspertų pristatymai:

Vietovės „Punios šilas“ apsaugos tikslų nustatymas;

Vietovės „Punios šilas“ EB svarbos gyvūnų rūšys ir jų apsauga;

Vietovės „Punios šilas“ EB bendrijos ir augalų rūšys bei jų apsauga.