Naujienos

Ar suvaldysime "ruduosius gaisrus" Lietuvos miškuose?

Ekoaktyvistai Lietuvoje ragina nekovoti su miškų kenkėjais, palikti viską savieigai. Neva- gamta viską sutvarkys pati, be žmogaus įsikišimo. Ir neva tuomet kur bepažvelgsi, žaliuos ir klestės "sengirė". Gerai iliustruoja tokios neveikos pasekmes išplitusių Punios šile kinivarpų spartus skverbimąsis į gretimus spygliuočių miškus. O juk prieš du metus laiku sanitariniais kirtimais išėmus kenkėjų užpultus kelis medžius buvo galima stipriai pristabdyti kinivarpų židinio plitimą. Labai tikimės, kad Aplinkos ministerija turi realų planą kovai su atsllenkančiais ir iki mūsų rudaisiais miškų gaisrais!

Patyręs girininkas, pilietiškai aktyvus miškininkas Petras Buidvytis savo paskyroje soc.Tinkle Facebook perspėja: "Aplinkinėse šalyse žievėgraužio tipografo epidemija. Kažkodėl negirdėti, kad austrai, čekai, slovėnai ar švedai paliktų eglynus supuvimui ir toliau leistų plėstis šiam miško "koronovirusui", džiaugtųsi ir steigtų naujus rezervatus. Net mūsų miško ruošos verslo atstovai jau ten dirba. Vokietija skyrė paramą miškų sektoriui beveik 800 milijonų eurų kovai su šia bėda. Tikėtina, kad su tokiu "rūpesčiu" biologine įvairove, paliekant vėjolaužas, vėjovartas miškuose greit ir mes to paties sulauksime. Punios šile ir aplink jį pradžia " nebloga". Įdomu, kai pradės ruduoti visi Lietuvos eglynai, ką apkaltinsite tautiečiai?"

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dėstytojo dr. Albino Tebėros įsitikinimu, šiuo metu Lietuvoje vyraujanti nuostata kirsti kuo mažiau medžių mūsų miškams yra žalinga: „Kiekvienais metais valstybiniams miškams tvirtinama vadinamoji kirtimo norma, - pasakojo A.Tebėra. - Mes turime visus racionalaus naudojimo skaičiavimus. Tie skaičiai nukeliauja iki Vyriausybės, kuri nelabai susigaudo šituose reikaluose. Ir tada nuskamba klausimas - o kiek pernai kirtom? Atsakom - pernai truputį mažiau. Oi, tai jokiu būdu negalima didinti kirtimo normos. Ir tai tęsiasi jau daugybę metų. Todėl dabar turime galybę jau nebevertingos medienos. Eglynus mes laikom ir laikom. Ir kas pasidaro? Nuo 50 metų eglės pradeda pūti, po to užpuola kenkėjai, kurie dabar užplūdo visą Europą. Visoj Europoj panašios bėdos. Kuo labiau mes auginsime senas, pūvančias egles, tuo daugiau priveisime kenkėjų. Tai čia tokia miškininkystės ABC. Puoselėjančio mišką miškininko vienas uždavinių - suvaldyti sanitarinę miško būklę. Yra tik dviejų savaičių laikotarpis, kada pūvantį medį turi nukirsti ir išgabenti iš miško, nes po dviejų savaičių tūkstančiai vabalėlių iš to medžio persikelia į kitą medį. Ir taip jie plinta geometrine progresija.“

Šis nusipelniusio šalies miškininko komentaras pateikiamas 2020 kovo mėn. 09 d. Respublika.lt publikuojamame Tomo Grainio straipsnyje "Bankroto šmėkla virš biokuro gamintojų" ..

Vokietijoje kenkėjų pažeistų miškų sutvarkymui ir atkūrimui skiriamas didžiulis dėmesys. Vienas iš paskutinių pranešimų, kuriuo dalinomės pastaruoju metu:

O Centrinėje Europoje ir kaimyninėse su Lietuva valstybėse situacija miškuose dėl gręsiančių tolesnių kenkėjų židinių plitimo yra labai neraminanti.

.