Naujienos

✅Prof. Romualdo Deltuvo knyga "Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje"

Monografijos „Miško ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje“ autorius – miško ūkio istorija besidomintis miškininkas prof. Romualdas Deltuvas – pateikia naują savo darbą (po monografijos „Povilas Matulionis: Ateities pradžia tai mes“, 2014, 2018 m. apdovanota Lietuvos Mokslų akademijos premija ir po su bendraautoriais parengtos knygos „Sūduvos girios“, 2019), šį kartą skirtą mūsų tautos atmintyje gyvos Mažosios Lietuvos miško ūkio ir medžioklės, miško ūkio ir gyvūnijos apsaugos raidai, senųjų prūsų genčių giriose medžiojusiems, miško ūkį kūrusiems, Kuršių nerijos ir Klaipėdos apylinkių smėlynus sutramdžiusiems žmonėms istorijos verpetuose nuo 1422 m. Melno taikos iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1944 m. aprašyti.

Vokiečių ordino užkariautos, pasaulietinės Prūsijos valstybės paveldėtos, gausiai miškais apaugusios, menkai apgyvendintos ir dėl daugybės pelkių sunkiai įžengiamos prūsų genčių žemės tarp Vyslos ir Nemuno vokiečių valdovų potvarkiuose ir istorikų raštuose ilgą laiką buvo vadinama dykra. Mažoji Lietuva kūrėsi dykroje, augo miško žemės ir jos teiktų gėrybių sąskaita. Autorius laikosi mokslinei studijai keliamų reikalavimų, bet kartu stengiasi pateikti surinktą medžiagą galimai populiariau, sudominti mažiau miško ūkio ir medžioklės specifiką pažįstančius skaitytojus.

Knygą sudaro 344 puslapiai, įskaitant vietovardžių ir pavardžių rodykles. Tekstas paįvairintas 22 lentelėmis ir 112 paveikslų, iš šių 33 yra kartografinės iliustracijos ir apie 30 prūsiškosios kultūros paveldo buvusio Klaipėdos krašto miškuose nuotraukų. Autorius didžiąją medžiagos dalį knygai gavo Slaptojo valstybės archyvo Prūsijos kultūros paveldo skyriuje ir Valstybinėje bibliotekoje Berlyne, Drezdeno Technikos universiteto Miškų skyriaus bibliotekoje Tarante. Medžiagos pagrindą sudaro atitinkamų laikotarpių miško ūkio istorikų, kartografų, etnografų, botanikų darbai, miškininkų atsiminimai, statistinės apžvalgos. Autoriaus paieškų laimėjimai – XVI a. Jūravos girios dešiniajame Nemuno krante aplinkinių ribų matavimo schema – seniausias dabartinės Lietuvos dalį vaizduojančios miškų kartografinės medžiagos pavyzdys ir seniausi dabartinės Lietuvos teritorijoje urėdijų miškų planai – Kliošių (1790 m.) ir Dinkių (1791 m.).

Lyginant su Didžiąja Lietuva, Mažosios Lietuvos giriose 500 m. istorinėje atkarpoje viešpatavo vokiečių valdžios tvarka. Čia gerokai anksčiau įkurti administraciniai miškų valdymo vienetai ir pradėti miškotvarkos darbai. Knygoje prisimenamas Mažosios Lietuvos ir lietuvybės vokiečių valstybėje likimas, aprašomi miškų naudojimo bruožai ir lietuvininkų indėlis šiame procese. Mažojoje Lietuvoje ošė našūs medynai, veisėsi įvairūs žvėrys, įspūdingais medžioklės trofėjais didžiavosi senieji Prūsijos valdovai, vėliau Vokietijos imperatorius Vilhelmas II ir vyriausiasis Vokietijos reicho medžioklis reichsmaršalas Hermanas Geringas, abu garsiojoje Romintos girioje turėję medžioklės pilaites. Skaitytojas ras duomenų apie didžiausius Mažosios Lietuvos miškų masyvus, medžioklės tradicijas, jos teisinį reguliavimą, rekordus, žvėrių populiacijų raidą, elnių ir briedžių draustinių kūrimą, bandymus atkurti taurų ir stumbrų populiacijas, atskirų medžių rūšių reikšmę, miškų valdymo sistemos raidą, miškų niokojimą ir teisinius bandymus tai užkardyti, kovą su korupcija, stichines nelaimes, miškotvarkos atsiradimo prielaidas, medienos plukdymo verslą, medienos reikšmę Klaipėdos uostui. Daug dėmesio skirta Kuršių nerijos miškų žūties ir atkūrimo, Klaipėdos smėlynų apželdinimo, Girulių gyvenvietės atsiradimo istorijai. Atskirame skyriuje aprašomi miškininkavimo ir medžioklės ypatumai, miško urėdijų istorija ir girininkijų sodybų likimas Klaipėdos krašte.

Knyga išleidžiama pasitinkant 97-tąsias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines. [Įsigyti galima Lietuvos miškininkų sąjungoje arba e-knygynuose]