Naujienos
V.Verbyla: Lietuvos miškininkų sąjunga dėsime pastangas, kad miškininko profesija vėl taptų patraukli.
Pastaruoju metu apie miškininkus vyrauja gana prasta visuomenės nuomonė – neva miškai šiuo metu totaliai naikinami, kertami, mediena išvežama iš Lietuvos. Patys miškininkai dėl tokio nesusišnekėjimo su vi-suomene kaltina ir valdžią, kuri per mažai dėmesio skiria miškininkystei. Dažnai neįsigilinus, stichiškai priimami teisės aktai, vykdomos reformos. Kaip pakeisti šią situaciją, jeigu kartais ir patiems miškininkams pritrūksta vieningumo?- teiraujasi "Ūkininko patarėjas" naujojo Lietuvos miškininkų sąjungos prezidento doc. dr.Vidmanto Verbylos. Apie tai skaitykite ŪP korespondento Justino ADOMAIČIO 2020-03-31 straipsnyje "Žmogui reikalingas miškas, miškui – žmogus".
Politiniams skersvėjams atsparūs
„Miškas – kaip visuomenė, jei paliksime sengires (senimą) – darbo turės vaistinės, – sako naujasis Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) prezidentas, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) Miškininkystės katedros vedėjas doc. dr. Vidmantas Verbyla, – todėl siekiame subalansuoti kirtimų ir miškasodžio sistemą, palaikydami gamtos tvarumą ir šalies miškų ekonominį potencialą.“
Pasak dr. V. Verbylos, dėl prastos miškininkų ir visuomenės komunikacijos viešojoje erdvėje sklando stereotipai, jog pastaruosius ketverius metus valstybiniai miškai totaliai naikinami, mediena eksportuojama, kirtavietėse veši menkaverčiai krūmai. „Iki šiol šalies miškininkai ūkininkavo labai gerai, – kalba dr. V. Verbyla, – Girionyse (Kauno r.) telkėsi visas nacionalinės miškininkystės branduolys – institutas, urėdija, kolegija, miško sėklų genetikos saugykla, medelynas. Kelias specialistų kartas vienijo politiniams skersvėjams atspari Lietuvos miškų strategija. Šiandien pasaulis išgyvena klimato kaitos pokyčius, anglies dvideginio ir šiltnamio efekto sąsajas. Jaunas, brandus (iki 70 metų) miškas neutralizuoja CO2, o sengirės – didina jo kiekį.“
[...]
Sąjunga turi vienyti
LMS prezidentas dr. V. Verbyla įsitikinęs, jog šalies miškininkai jaučia valdžios dėmesio deficitą, o tai provokuoja ir kintančias visuomenės nuomones. Deja, naujasis vadovas kalba ir apie miškų sistemos rūpesčius bei miškininkų vienybės stoką, kuo sumaniai naudojasi sprendimų galią turintieji valdžios vyrai. „Po miškų valdymo sistemos reorganizavimo pasigirdo kalbų, kad LMS nieko neduoda ir yra nereikalinga, – pasakoja dr. V. Verbyla. – Aš taip nemanau – kai šalis buvo praradusi valstybingumą, Lietuvos miškininkų sąjunga egzistavo išeivijoje.“
LMS prezidento dr. V. Verbylos įsitikinimu, sąjunga privalėtų vienyti visus miškininkus, nepriklausomai nuo to, kur jie dirba – privačių miškų bendrovėse, miško darbų rangovų įmonėse, medienos vežėjų asociacijoje, valstybiniuose miškuose, savivaldybėse ar kitur. Diskusijos įvairiuose bendruose susiėjimuose leistų geriau suprasti vieniems kitų problemas ir rasti racionaliausius sprendimus, galbūt ir lengviau suvokti, kad pigiau įsigydami įvežtinės medienos nuskriaudžiame visos Lietuvos žmones, o labiausiai – šalies miškininkus ir miškus.
| Lietuvos miško ir žemės savininkų asocacijos (LMSA) komentaras: palaikome naujosios Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) vadovybės intenciją į sąjungos veiklą įtraukti kuo platesnį miškininkų ratą, kur jie besidarbuotų. Tik bendromis pastangomis galima kelti miškininko profesijos prestižą; kompetetingai, remiantis profesinėmis žiniomis ir praktine patirtimi, spręsti dėl tinkamiausių miškininkavimo metodų pasirinkimo ir naujovių diegimo tvariam ūkininkavimui visuose šalies miškuose. |
Pasak dr. V. Verbylos, labai svarbu viešojoje erdvėje pakeisti nuomonę apie miškininkus. Dabar pastarieji dalies visuomenės akyse jau ne romantikai, saugantys, ugdantys, puoselėjantys šalies miškus, o gamtos priešai, dėl pelno siekiantys iškirsti visus Lietuvos miškus. Dabar miškus imasi gelbėti kas tik netingi – architektai, menininkai, mokytojai, veterinarai, net lakūnai, steigiasi įvairios visuomeninės organizacijos.
[...]
Visą interviu su Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentu doc.dr. Vidmantu Verbyla skaitykite laikraštyje "Ūkininko patarėjas", Justino ADOMAIČIO 2020-03-31 straipsnyje "Žmogui reikalingas miškas, miškui – žmogus".
