Naujienos

2020 - 04 - 10

P. Sarvamaa: Miškų svarba taip pat turi būti suprantama ES

Kokią turėsime ES miškų stategiją? Diskusijos apie tai jau vyksta, kadangi dabartinė baigiasi 2020-siais. Tad tiek Europos Komisija, ties Europos Parlamentas, bei europinės miškų bei žemės savininkus vienijančios organizacijos, miškų mokslo ir medienos pramonės įmones vienijančios organizacijos  ir daugelis kitų aktyviai diskutuoja apie šį svarbų dokumentą. Koks jis bus, kokios sąsajos su kitais politiniais procesais bei iniciatyvomis- siūlytume susipažinti su europarlamentaro iš Suomijos Petri Sarvamaa, kuriam EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete pavesta parengti pagrindinį pranešimą Europos Parlamentui dėl būsimosios ES miškų strategijos 2030, pozicija. [ Pranešimo dėl naujosios ES miškų strategijos projektas-čia...>>>].

 Straipsnis "Miškų svarba taip pat turi būti suprantama ES" 2020.03.20 publikuojamas portale maaseuduntulevaisuus.fi  [jei pastebėtumėte kokių netikslumų vertime iš suomių į lietuvių kalbą- informuokite.]
_________

Mes, suomiai, gyvename miškų apsuptyje, ir miškai vaidina svarbų vaidmenį kuriant mūsų kultūros istoriją ir tapatumą. Miškų pramonė yra trečia pagal dydį mūsų šalies pramonės šaka, jos dalis visame Suomijos prekių eksporte yra 20 procentų.

Miškų politika yra kiekvienos ES valstybės narės nacionalinė kompetencija. Tačiau išties svarbu, kas ES lygiu yra nuspręsta kitų sričių politikose dėl miškų, pavyzdžiui, energetikos, klimato ir aplinkos politikos sprendimuose, nes jie taip pat turi tiesioginį praktinį poveikį miškų naudojimui ir valdymui Suomijoje.

Europos Komisija paskelbs naują ES miškų strategiją iki 2020 m. pabaigos. Europos Parlamentas taip pat užims poziciją dėl strategijos, kurią rengdamas turėsiu garbę eiti vyriausiojo Parlamento derybininko pareigas.

Ataskaitos projektas dabar yra parengtas, o derybos dėl galutinės jo formos vyks kitų metų pavasarį.

Savo pranešime pabrėžiu svarbą tvaraus miškiminkavimo, daugiafunkcinio miškų naudojimo ir reikšmingą bioekonomikos vaidmenį tuo metu, kai miškininkystė vaidina svarbų vaidmenį kovojant su klimato pokyčiais ir palaipsniui pereinant prie visuomenės, kuri nenaudoja iškastinių žaliavų.

Ekonominis, socialinis ir ekologinis miškų tvarumas turėtų būti vertinamas holistiškai.

Naujojoje ES miškų strategijoje turėtų būti atsižvelgiama į investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, į sektoriaus sukurtų darbo vietų ir biologinės įvairovės skatinimo svarbą. Medžio medžiagų potencialas turėtų būti pabrėžiamas kaip iškastinių medžiagų pakaitalas pakavimo, tekstilės, chemijos ir statybų pramonėje.

Suomijoje yra žinoma, kokias galimybes teikia bioekonomika ir koks svarbus yra tvarus ir aktyvus miškų valdymas. Be to, Suomijos miškų pramonė sieks anglies neutralumo iki 2035 m. Taigi kodėl miškai sukelia tokį dantų skausmą ES arenose?

Miškai patiria daug lūkesčių ir spaudimo dėl Komisijos ekologiškos plėtros programos [turima omenyje Naujasis žaliasis kursas-New Green Deal].

Aišku, kad miškai ir bioekonomika vaidina pagrindinį vaidmenį siekiant Europos Komisijos žaliąjame kurse nustatytų tikslų. Tačiau neaišku, ar tai iš tikrųjų suprantama ES lygiu. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę paskelbtoje Komisijos pramonės strategijoje bioekonomikos vaidmens beveik nebus.

Suomijos miškininkystės interesų požiūriu tai tik įžanga. Komisijos pasiūlymai dėl klimato įstatymo, žiedinės ekonomikos veiksmų planas ir ES bioįvairovės strategija, kurie bus paskelbti kitą savaitę, taip pat įtakos Suomijos miškų tvarkymą.

Be to, bus atnaujinta Darnaus finansavimo strategija, Atsinaujinančių energijos šaltinių direktyva ir LULUCF reglamentas, kurie ypač svarbūs Suomijai.

Taip pat dažnai pamirštama, kad atsakomybė už kitų sektorių išmetamųjų teršalų kompensavimą negali būti perkelta miškų sektoriui. Be to, diskusijose dėl klimato galime ne tik sutelkti dėmesį į anglies absorbavimą, bet ir įtraukti produktus, kurie kaupia anglį, užkerta kelią anglies nutekėjimui ir pakeičia iškastinių išteklių naudojimą alternatyviomis, medienos pagrindu pagamintomis, medžiagomis

.

Nuolatiniai ES reguliavimo aplinkos pokyčiai taip pat nepalengvina investicijų tęstinumo. Verslui reikalingas ilgalaikis skaidrumas ir stabilumas.

Todėl nepaprastai svarbu, kad naujoji ES miškų strategija taptų subalansuota visuma, kurioje būtų atsižvelgiama į visą miško vertės grandinę. Tai taip pat turėtų daryti įtaką su kitomis ES politikomis susijusiems įrašams, susijusiems su miškais.

Turime garantuoti gyvybingo miško sektoriaus tęstinumą, darbo vietas, miškų įvairovę ir žmonių gerovę ateityje.

 

Europarlamentaras Petri Sarvamaa yra Suomijos politikas, Nacionalinės koalicijos partijos, priklausančios Europos liaudies partijai, narys.