Naujienos

dr. K.Sventickas: Baltarusijoje nebijoma virusų, o Lietuvoje - pavojingų medžių kenkėjų

Pasiskelbusieji Punios šilo gelbėtojais pamokančiai aiškina  -  visoje šilo  teritorijoje palaipsniui susiformuos specifinė ekosistema, kur turi būti labai daug negyvosios medienos. Suprantama, kad specifinėse buveinėse palankių sąlygų retųjų rūšių gyvybingumui palaikyti būtinas tam tikras  negyvosios medienos kiekis.  Tačiau, jeigu visame Punios  šilo plote kinivarpų „pagalba“  po kelių metų bus sukaupti labai dideli pūvančios  medienos kiekiai, kokios lygio anglies dvideginio emisijas skleis tokia ekosistema? Netoliese Alytaus ir Birštono esančio Punios šilo ir pašilės trijų tūkstančių hektarų plote žaliuojantys medžiai  funkcionuoja  tarsi plaučiai. Nors dzūkai dar neįrašyti į saugotinų rūšių sąrašus, gal ir jie turi teisę kvėpuoti švaresniu oru? 

Grėsmės slėpimas nuo visuomenės yra kenksmingesnis nei patys kenkėjai

Vis didėjantis ir pagal žalos gamtai grėsmę grobuoniškiems kirtimams nenusileidžiantis vis  ryškėjantis  pavojus Lietuvos miškams yra pavojingi kenkėjai. Tačiau dar didesnis už šių kenkėjų grėsmę, yra kenkėjiškas saugotinų teritorijų „saugotojų“ požiūris. Tai liudija pareitų  metų kinivarpų invazijos  Punios šile pasekmės. 

Siekdamos sumažinti labai sparčiai didėjančią grėsmę, Čekijos, Vokietijos ir kitų šalių  atsakingos už aplinkos saugą valstybinės institucijos pastaraisiais metais numatė ir vykdo papildomą  spygliuočių miškų apsaugą nuo kenkėjų antplūdžio.  Štai neseniai papildomas konkrečias priemones kovai su žievėgraužio tipografo  (kinivarpų) plėtra paskelbė Latvijos bei Estijos Aplinkos ministerijos. Mes matomai mokomės iš Baltarusijos prezidento – Lietuvoje dėl vis aktyviau pasireiškiančios grėsmės miškams kol kas varpais neskambinama. Informacija apie sparčiau didėjančią medžių kenkėjų žalą viešinama neadekvačiai besiklostančiai situacijai. Nepakanka vien parašyti, kad yra ankstesniais metais parengta medžiaga apie pavojingus medžių kenkėjus Tai tas pats kaip nieko neaiškinant mokiniams pasiūlyti pasiskaityti senus vadovėlius.

Kinivarpos iš tiesų nėra  tokios baisios, kaip  COVIN 19 virusas. Priemonės kaip su jomis kovoti žinomos. Tačiau yra priežasčių,  kodėl kovojama vangiai. Pirmiausiai - bijoma išaiškinti žmonėms  skaudžią  tiesą, kad kol kas nėra jokių kitų kovos būdų, kaip nedelsiant iškirsti šviežiai užkrėstas egles ir išvežti bent 3 km. atstumo nuo miško arba jas nužievinti ir visas atliekas taip pat išvežti. To laiku nepadarius nuo vienos eglės užsikrečia trys, nuo trijų devynios, nuo devynių – aštuoniasdešimt 81-na  ir t.t. Be to, ne tik miško savininkams būtina žinoti medžių kenkėjų atsiradimo požymius.. Viešumas turi būti kur kas platesnis. Medžių kenkėjų grėsmės nesuprantantiems ir nežinantiems kovos su jais būdų pilietiškiems žmonėms natūraliai kyla pasipiktinimas – ir vėl kerta?

Kinivarpos – pati efektyviausia priemonė negyvajai medienai dauginti?

Skleidžiama ir kita nuomonė, kuri yra tiek pat pavojinga, kaip ir mitai apie skiepų žalą. Platinama kontraversiška nuostata, kad kinivarpos netgi naudingos. Nauda tokia, kad po jų invazijos miškuose lieka daug negyvosios medienos. Iš tiesų,  lieka labai daug tik ką buvusių  sveikų medžių stuobrių. Kinivarpos plinta kaip šaltasis gaisras, gyvas žaliuojantis eglynas paruduoja per vieną vasarą.  Štai vien per 2019 metus Punios šile šviežiai kinivarpų užpultų eglių plotas pasiekė  80 ha (tai sudaro apie 15 proc. šilo eglynų, kurie užima 23.4 proc. šilo teritorijos). Kenkėjai rasti jau visuose šilo kvartaluose 351 vietoje, jie persimetė ir į pušis. Sugadinta beveik 15000  kub.m. medienos, 2600 kub. teko nedelsiant iškirsti. Sugadintos medienos vertė siektų apie 700 tūkst. eurų. Kiek metų prireiks, kad medžiai kinivarpų židinių plotuose ataugtų?

Pažymėtina, kad grėsmė iš anksto buvo žinoma  - 2018 metų rudenį, mūsų draugijai iškvietus specialistus, Punios šile jau buvo rasti daugėjantys kenkėjų židiniai net ir eglių genetiniuose  medynuose. Štai aikštelėje prie tako į šilo istorinių ąžuolų alėją  pakako metų laiko ir kinivarpų sunaikintos eglės šile čia jau lūžinėja kaip degtukai. Tokias kinivarpų nugraužtų medžių lūženas vargu ar kas  pavadintų sengire. Punios šile  kinivarpų nusiaubtų eglynų židinių plotai  šiuo metu  dešimteriopai didesni už išlikusios tikrosios sengirės plotus, kenkėjų pažeistų medžių matome visose pakelėse.

 Saugoti teritoriją nesaugant  joje esančių vertybių ? 

Pasiskelbusieji Punios šilo gelbėtojais pamokančiai aiškina  -  visoje šilo  teritorijoje palaipsniui susiformuos specifinė ekosistema, kur turi būti labai daug negyvosios medienos. Suprantama, kad specifinėse buveinėse palankių sąlygų retųjų rūšių gyvybingumui palaikyti būtinas tam tikras  negyvosios medienos kiekis.  Tačiau, jeigu visame Punios  šilo plote kinivarpų „pagalba“  po kelių metų bus sukaupti labai dideli pūvančios  medienos kiekiai, kokios lygio anglies dvideginio emisijas skleis tokia ekosistema? Netoliese Alytaus ir Birštono esančio Punios šilo ir pašilės trijų tūkstančių hektarų plote žaliuojantys medžiai  funkcionuoja  tarsi plaučiai. Nors dzūkai dar neįrašyti į saugotinų rūšių sąrašus, gal ir jie turi teisę kvėpuoti švaresniu oru?   

Pasak „gelbėtojų“, retų rūšių gausa garsėjantis Punios šilas turi būti saugomas rezervato statusu tik kaip teritorija, paliekant likimo valiai  atskiras unikalias buveines  ir kitas vertybes, kurių išsaugojimui, plėtrai ar palankioms gyvavimo sąlygoms ekspertų nuomone būtinos tvarkomosios priemonės.  Šilo saugotojai buvo nusprendę, kad nereikia kreipti dėmesio į pavojingus kenkėjus. Pavyzdį pavaldiniams dar  2018 m. spalio 2d. apsilankymo Punios šile metu parodė buvęs Aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir jį lydėjusi Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė likę visiškai abejingi jiems genetiniame medyne parodytoms kinivarpų užpultoms eglėms. Ne Nemuno kilpų regioninio parko specialistai,  o sunerimę vietos žmonės 2019 metų vasarą pranešė apie jau gresiančią šile epizootijos situaciją Alytaus  rajono savivaldybei ir Aplinkos ministerijai.

Gal todėl, kad visas Punios šilas yra valstybės nuosavybė, jame galima savivaliauti, ignoruoti pačios Aplinkos ministerijos patvirtintas Miško sanitarinės apsaugos taisykles?

Kazimieras Sventickas
Pilietinės iniciatyvos draugijos „Mūsų Dzūkija“ pirmininkas