Naujienos

Dr.G.Šilingienė, dr. R.Vaitkevičiūtė: Kodėl reikia reguliuoti elninių žvėrių skaičių miškuose?

VDU Žemės ūkio akademijos Miško biologijos ir miškininkystės instituto lektorės dr. Gerda Šilingienė ir dr. Rasa Vaitkevičiūtė žurnale "Medžioklė" paskelbė straipsnį apie elninių žvėrių populiacijos gausą Lietuvos miškuose ir tai, kad būtent medžiotojai reguliuodami populiacijas saugo mišką nuo per didelės gyvūnų daromos žalos. 

Straipnyje pastebima, kad elninių žvėrių gausa miškuose džiugina medžiotojus, tačiau mažai kalbama apie tai, kad būtent medžiotojai reguliuodami populiacijas saugo mišką nuo per didelės gyvūnų daromos žalos. Lietuvoje kompensuojama tik už vilkų ir stumbrų padarytą žalą, o dėl elninių žvėrių žalos miškui atsakingi medžiotojai. Elninių žvėrių tankumas Lietuvoje yra labai nevienodas. Atskiruose regionuose žvėrių skaičių reikia stipriai mažinti, bet kai kur jų galėtų būti daugiau.

Aplinkos ministerijos duomenimis, pagal 2019 m. pradžioje atliktos medžiojamosios faunos apskaitos duomenis žvėrių daugėjo. Per pastaruosius 10 metų briedžių padaugėjo 3,1 karto iki 18 tūkst. Sumedžiojamų briedžių skaičius augo apie 45 proc. 2011–2016 m., o 2018–2019 m. sezoną augimas sulėtėjo iki 16 proc. Sezonu sumedžiota 2317 briedžių. Tai sudaro 13 proc. nuo jų populiacijos. 2018–2019 m. sezonu sumedžiota 14 proc. elnių nuo jų populiacijos.

Intensyvesnė medžioklė nesustabdė jų gausėjimo. 2018–2019 m. apskaita parodė 17 proc. jų augimą. Dešimties metų laikotarpiu jų skaičius išaugo 2,9 karto iki 55 tūkst. Stirnų skaičius per 10 metų išaugo 1,5 karto iki 171 tūkst. Gan pastovus populiacijos augimas leido pastoviai didinti leidžiamą sumedžioti šių žvėrių skaičių. Sumedžiojamų žvėrių skaičius, palyginti su bendra jų populiacija, pastarąjį dešimtmetį kito 13–18 proc. (1 lentelė).

1 lentelė. Kanopinių žvėrių apskaitos ir medžioklės duomenys, 1996–2019 m. medžioklės sezonai

Esant tokiai situacijai vien medžiotojai miško neišsaugos, tai kompleksinis visų suinteresuotųjų pusių darbas. Toliau straipsnyje autorės apžvelgia pagrindines apsaugos priemones nuo elninių žvėrių.

 

Nuotr. dr.R.Vaitkevičiūtės

Želdiniams ir žėliniams stipriai pakenkti arba juos sunaikinti gali stirnos, elniai, briedžiai, peliniai graužikai, kiškiai, prie griovių ar kitų vandens telkinių – bebrai, retais atvejais – šernai ar naminiai gyvuliai. Apsaugai nuo pažeidimų naudojamos biologinės, cheminės ir mechaninės apsaugos priemonės. Svarbiausia medynų apsaugos biologinė priemonė – ekologinės pusiausvyros išlaikymas tarp žiemos ganyklų miškuose pašarinio talpumo ir kanopinių žvėrių gausumo. Visais atvejais labiausiai želdiniai ir žėliniai pažeidžiami sklypuose, esančiuose žvėrių žiemos koncentracijos ir pastovių perėjimų vietose.

[...]

Pilną dr. Gerdos Šilingienės ir dr. Rasos Vaitkevičiūtės straipsnį "Kodėl reikia reguliuoti elninių žvėrių skaičių miškuose?" skaitykite žurnalo "Medžioklė" svetainėje čia...>>>

...