Naujienos

dr.(HP) St.Mizaras: Komentaras dėl kompensacijų privačių miškų savininkams už veiklos apribojimus

Lietuvoje yra išskirta teritorijų (Saugomų, Natura 2000 ir kitų), kurių privačiuose miškuose taikomi įvairūs miškų kirtimų apribojimai, dėl kurių miškų savininkai patiria nuostolių. Yra priimta įstatymų ir tvarkų dėl šių nuostolių kompensavimo, tačiau juose gausu teisingam kompensavimui trukdančių nuostatų, pastebi miškų ekonomistas dr.Stasys Mizaras.

LR Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta, kad kompensacijos priklauso privačių miškų savininkams tik tuo atveju, jei jų valdoje po nuosavybės teisių atkūrimo įsteigiama nauja saugoma teritorija. Pagal šią nuostatą daug miškų savininkų neteko teisių į kompensacijas, nors dėl apribojimų patiriami nuostoliai nepriklauso nuo to, ar saugoma teritorija įsteigta prieš ar po nuosavybės teisių atkūrimo. Šie nuostoliai neišnyksta ir keičiantis miškų savininkui (pvz., parduodant mišką), tačiau Saugomų teritorijų įstatyme tokiu atveju kompensacijos nenumatomos. Tad, tobulinant minėto kompensavimo teisinį reglamentavimą pirmaeilis uždavinys būtų užtikrinti jas visoms valdoms ir visiems savininkams, patiriantiems nuostolių dėl kirtimų apribojimų.

Kompensacijų susiejimas su įvairiomis teritorijomis (Saugomos, miškų grupių, Natura 2000, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų) sukėlė daug painiavos ir papildomos veiklos keičiant galiojančius teisės aktus. Racionaliausia būtų kompensacijas taikyti iškart po to, kai tik atsiranda kirtimų apribojimai.

Saugomų teritorijų įstatymas susieja kirtimų atidėjimo nuostolių kompensavimą su indėlių palūkanomis. Atrodytų, lyg tai atidedamas dešimtmečiui pajamas miškų savininkas gali padėti į banką ir gauti palūkanas. Be to, indėlių palūkanos yra labai mažos ir šiuo metu yra praradę savo ekonominę prasmę. Lietuvos bankas skelbia, kad pernai indėlių palūkanos buvo vidutiniškai 0,01 -0,3 proc. Tai daro kompensavimą niekiniu, nevertu netgi prašymų kompensacijai teikimo pastangų  Situacijos nekeičia ir siūlymai taikyti fiksuotas minimalias 2-3 proc. indėlių palūkanas. Realesnė būtų prielaida, kad atidėtas pajamas miškų savininkams teks pasiskolinti. Paskolų rinka yra gerai išplėtota, tačiau veltui jų niekas nedalina. Komerciniai bankai siūlo įvairias paskolų išdavimo bei gražinimo sąlygas: palūkanų norma, klientų kreditingumo įvertinimas, papildomi mokesčiai, grąžinimo būdai. Aišku, kad už 2-3 proc. palūkanas miškų savininkai paskolų negaus. Viena iš Lietuvos paskolų palyginimo platformų skelbia, kad 5000 eurų paskolai galimos metinės palūkanos yra nuo 7,9 iki 33,0 proc. Svarbu, kad kompensavimo teisės aktų rengėjai parinktų palūkanų normas, užtikrinančias miškų savininkams paskolos, atitinkančios patirtus dėl apribojimų nuostolius, gavimą.

Nei Saugomų teritorijų įstatyme, nei jo įgyvendinimo tvarkose nėra nurodyta, kaip nustatomi reikalingi kompensacijoms apskaičiuoti rodikliai: vidutinė medienos rinkos kaina, vidutinės medienos ruošos sąnaudos, vidutinės metinės palūkanos. Tai rodikliai, lemiantys kompensacijų dydį, ir dažnai skirtingi priklausomai nuo konkrečių sąlygų.

Jokiame galiojančiame teisės akte net neužsimenama apie miško, kaip turto, vertės sumažėjimo dėl kirtimų apribojimų kompensavimą. Dėl kirtimų apribojimų miškų savininkai patiria ne tik grynųjų pajamų nuostolių. Sumažėja miškų, kaip turto, vertė, nes vertinant turtą pajamų metodu, grynųjų pinigų srautai yra lemiamas turto vertės rodiklis. Jiems mažėjant, mažėja ir turto vertė. Dar labiau ji mažėja dėl Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos panaikinančios teises į kompensacijas kai pasikeičia miškų savininkas (parduodant, dovanojant ar pan.).

Vis plečiant teritorijas su apribojimais, teisingas (ne imitacinis) kompensavimas gali tapti didele našta valstybės ar savivaldybių biudžetams Todėl, svarbu peržiūrėti ir  privačių miškų  apribojimų sistemas. Tačiau tai, atrodo, yra sunkiai įgyvendinamas uždavinys. Jau dešimtmečiai kai  nuėjusios ir ateinančios valdžios deklaruoja apribojimų privačių miškų savininkams mažinimą, tik esminių dalykų kontrolę ir pan. Tačiau jokių rezultatų nebuvo. Atsiranda naujų iššūkių susijusių su ekosisteminių paslaugų pirkimu ,sutartimis dėl jų su privačių miškų savininkais. Deklaruojamas Nacionalinis susitarimas miškų klausimais, matomai, bus neįmanomas be teisingo privačių miškų teikiamų ekosisteminių paslaugų kompensavimo ir apmokėjimo.

Stasys Mizaras