Naujienos

Pristatytos miško buveinių tvarkymo rekomendacijų projektas. Teikite pasiūlymus ir pastabas.

Š.m. kovo 9 dieną vyko Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių miško buveinių tipų tvarkymo rekomendacijų pristatymas (nuotoliniu būdu). Peržiūrėti renginio vaizdo įrašą ir pranešimus bei teikti pasiūlymus rekomendacijų turiniui kviečia iki kovo 23 d. projekto svetainėje: https://naturalit.lt/misko-buveiniu-tvarkymas/ Organizatoriai skelbė, kad renginio įrašą bus galima peržiūrėti dvi savaites po renginio. Ten pat patalpintos pranešėjų skaidrės,  nuoroda į rekomendacijų projektą.

 Tai dvejus metus Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų rengtas ir su šios srities specialistais bei socialiniais partneriais tobulintas dokumentas, skirtas apsaugoti vertingiausias Lietuvos miškų buveines, kartu su išlygomis leidžiant jose tam tikrą ūkinę veiklą. Rekomendacijų rengimo grupės vadovas prof. Gediminas Brazaitis.

 Pristatyme aptarta, kodėl reikia tokio dokumento, kuo rekomendacijos svarbios saugant biologinę įvairovę, kokios yra EB svarbos miško buveinių išsaugojimo aktualijos ir problematika ir, žinoma, pristatytas pats rekomendacijų turinys su svarbiausiais akcentais.  Rengiant nacionalinį miškų susitarimą, šios rekomendacijos gali tapti integralia Lietuvos miškų politikos dalimi.

Renginio pranešėjai – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis, Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vedėjas dr. Valerijus Rašomavičius, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro Gamtosaugos ekspertas botanikas Vytautas Uselis, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius prof. dr. Gediminas Brazaitis ir Aplinkos ir ekologijos instituto lektorius dr. Žydrūnas Preikša.

 Susipažinti su rekomendacijų turiniu galima čia:➡ https://bit.ly/30pHd6X

Atsakydamas į klausimą- jei Buveinių tvarkymo rekomendacijos būtų pilnai įgyvendintos, ar tas teritorijas būtų galima traktuoti kaip griežtai saugomas teritorijas pagal ES Biologinės įvairovės strategiją 2030?- Algirdas Klimavičius atsakė teigiamai.

Klausant pranešėjų, dalyviams kilo ir daugiau klausimų. Ne į visus sulaukta atsakymų renginio metu, bet pažadėta, kad bus atsakyta raštiškai.

Pavyzdžiui:

-Ar neturime keisto paradokso - kuo geriau ūkiškai tvarkome miškus ir visumoje skatiname buveinių atsiradimą šalyje, tuo daugiau miškų turime eliminuoti iš įprastinės veiklos (pagal principą 60/20) ir juose taikyti jau kardinaliai kitokią veiklą (nei ta, dėl kurios galimai tos Buveinės ir susiformavo)? Juk ūkiniuose (IV gr. miškuose) inventorizavus beveik 150 tūkst. ha Buveinių, atitinkamai išaugo ir saugojimo (faktiškai neūkininkavimo) apimtys BAST.

-Nemažai buveinių yra rezervatuose. Argi ir jose vykdysime tvarkymo ir gamtotvarkos priemones? Jei taip, tai ir tikrus rezervatus galime prarasti. Rekomendacijose apie tai net neužsimenama.

-EK parengtose rekomendacijose ,,Tinklas Natura 2000" ir miškai nurodyta, kad ,,Natura 2000" miškai gali būti tvarkomi ne tik gamtosaugos tikslu, beti ir užtikrinant įvairias funkcijas, pvz. susijusias su medienos gavyba (63 psl.) Kodėl pristatyme teigiama priešingai?

-Kuri dalis pateikiamų rekomendacijų yra paremta Lietuvoje esančiose saugomose teritorijose taikytomis praktinėmis priemonėmis/moksliniais eksperimentais buveinių.gamtinių vertybių apsaugai? Juk jau 1960–1975 m. buvo įsteigta beveik 100 draustinių? XX a. 4-ajame dešimtmetyje įsteigti Žuvinto, Kiauneliškio ir Kamšos gamtiniai rezervatai.

- daug palaikymo sulaukė dr.V.Mikšio komentaras: Naujas pavadinimas - kraštovaizdžio natūralios dinamikos imitavimo kirtimai. Priskirti specialiesiems biologinės įvairovės palaikymo kirtimams. Pagal aprašymus galiu įvertinti taip. Pavienių medžių kirtimai = laisvieji atrankiniai kirtimai. Mažų retmių formavimo kirtimai = grupiniai atrankiniai arba grupiniai atvejiniai kirtimai. Didelių retmių formavimo kirtimai = plynieji kirtimai (tik riboto ploto). Kas siūlomuose kirtimuose „specialaus“, kad reikia kurti naują klasifikaciją? Kuo tradiciniai pavadinimai blogi ir kuo geresni nauji? Ar nemanome, kad toliau eidami tokia kryptimi į specialiuosius biologinės įvairovės palaikymo kirtimus tuoj „sudėsime“ vos ne visus tradicinius kirtimus? Tik kitaip juos pavadinę. Ar paskui suprasime savo miško kirtimų klasifikaciją ir sugebėsime ją taikyti?