Naujienos

Prezidentas Gitanas Nausėda: aplinkosauga turi tapti tikru prioritetu

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui dekretą, kuriuo siūlo įtvirtinti, kad teisėkūros iniciatyvos turėtų būti vertinamos ir aplinkosauginiu bei klimato kaitos požiūriu. Prezidento požiūriu, kai kurios 2012 m. priimto Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatos nėra suderinamos su gerovės valstybės kūrimo tikslais. Daugelis teisėkūros iniciatyvų aplinkosaugos srityje iki šiol nėra vertinamos rizikos aplinkai požiūriu arba vertinamos nepakankamai, o vertinimas klimato kaitos aspektu apskritai nėra numatytas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymėjo, kad apie trečdalis Europos Sąjungos teisės aktų yra susiję su aplinkosauga, tuo tarpu Lietuvos teisėkūroje, anot jo, „yra labai daug spontaniškumo“ ir priimant teisės aktus jie ne visuomet suderinami su prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais. „Lietuvos teisėkūroje yra labai daug spontaniškumo, tas spontaniškumas lemia, kad mūsų strategijos dažnai išsiderina, kas tai bebūtų – energetikos, bioįvairovės, miškų, gyvosios gamtos strategijos, galima vardinti aibę, ir būtina pripažinti, kad mūsų teisėkūra nesustyguota“, – po susitikimo sakė S.Gentvilas. „Čia labai svarbu, kad kiekvienas Seimo priimamas įstatymas, Vyriausybės nutarimas būtų vertinamas per perspektyvą, kaip jis veikia pagal Lietuvos prisiimtus strateginius įsipareigojimus“, – pabrėžė ministras.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigė, kad tokių pataisų „reikėjo vakar“.

Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas Valerijus Rašomavičius tikisi, kad įtvirtinus reikalavimą įstatymų projektams turėti aplinkosauginį vertinimą išaugs iš aplinkosaugos, gamtos įvairovės specialistų poreikis.

Viena žurnalistė kelis kartus primygtinai klausė apie Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą ir nevyriausybininkų mėtomus priekaištus aplinkos ministrui, kad 5 kartus plečiant rezervatą paliekamos "neapsaugotos skylės", nes genetiniame draustinyje šiuo metu esantys genetiškai vertingi pušynai bei eglynai ir toliau planuojami išlaikyti šiame statuse (II grupės valstybinis miškas, genetinis draustinis, kuriame priežiūros darbai vykdomi išlaikyti sveikais ir atkurti esamus medynus). Ministras S.Gentvilas pakomentavo, kad genetinių draustinių paversti rezervatu nenumatyta, o Prezidento vyriausiasis patarėjas Jeroslav Neverovič paantrino, kad Prezidentas G.Nausėda džiaugiasi konstruktyviais sprendimais dėl Punios šilo ir tikisi, kad galutiniai sprendimai bus priimti įsiklausant tiek į aplinkosaugininkų, tiek ir į miškininkų argumentus.

Numatyta, kad Punios šilo gamtinis rezervatas, dabar užimantis 456 hektarų, ir Punios šilo botaninis zoologinis draustinis sujungiami ir įgyja naują statusą – gamtinio rezervato. Rezervato plotas padidėja iki 2,2 tūkst. hektarų. O Punios šilo pusies ir eglės genetinių draustinių bendras plotas sudaro ~292,7 hektarų. Taigi, nevyriausybininkų viešumoje keliamas triukšmas labiau primena  bandymus žaisti galios žaidimus manipuliuojant viešąją nuomone. 

Visumoje, tenka konstatuoti, kad viešumoje nėra aiškaus supratimo- kas gi yra rezervatas. Nes teritorijų palikimas natūraliai savieigai yra visų pirma ne bioįvairovės gausinimo priemonė [kaip bando įtikinti nekurie veikėjai], o natūralus eksperimentas mokslo tikslais- stebėti/tirti, koks yra poveikis ir tai pritaikyti kitų gamtinių procesų priežiūros bei tvarkymo sprendimams [pasižiūrėkite bet kurio iš rezervatų įvardintus steigimo tikslus]. Tačiau realiai iki šiol mokslinių tyrimų, biosferos pokyčių stebėsenos ir monitoringo rezervatuose buvo vykdoma ypač mažai. Aplinkosaugos politika daugiau iki šiol buvo nukreipiama į plėtrą kvadratiniais kilometrais, o ne susitelkiant į gamtinių vertybių apsaugą. 

Pažymėtina, kad miškininkų mokslininkų nuogastavimai, kad palikus Punios šile vertingus genetiškai pušynus ir eglynus savieigai jie sunyks ir bus pakeisti lazdinynais - rodo ne kokios tai teorinės prielaidos, o , pavyzdžiui, pačių miškininkų prieš pusę amžiaus įsteigtos Dubravos rezervatinės apyrubės dabartinė būklė.

Štai miško genetikas,  biomedicinos mokslų daktaras, akademikas Alfas Pliūra visai nesenai aplinkosaugininkams yra taip pakomentavęs jų skleidžiamus priekaištus:

"Nereikia skleisti visuomenę klaidinančios informacijos - "Fake news". Taip jūsų vadinamos "skylės" bus toks pat miškas ir net geresnis, labiau prižiūrimas, kad nebūtų kenkėjų židinių, elninių žvėrių pažeidimų ir būtų bent minimalus atsikūrimas. Punios šilas neturi tapti senelių namais, turi būti ir jaunuolynų, kurie garantuos Punios šilo, kaip nacionalinių genetinių išteklių, ilgalaikį išsaugojimą, kuris vykdomas pagal EUFORGEN - Europos genetinių išteklių programos parengtus pažangius dinaminio-evoliucinio genetinių išteklių išsaugojimo principus. Plačiau apie juos pasiskaityti galite čia: http://portal.eufgis.org/genetic-conservation-units/ .

Gal nereikėtų taip mėgėjiškai išvedžioti ir pamokslauti apie miško medžių genetinių išteklių išsaugojimą, oponuojant miško genetikos ir ekologijos specialistams, EUFORGEN programoje dirbusiems virš dviejų dešimtmečių ir aktyviai dalyvavusiens Europinių genetinių išteklių dinaminio evoliucinio išsaugojimo principų ir rekomendacijų kūrime, dirbusiems daugybėje genetinių tyrimų tarptautinių ir nacionalinių projektų, paskelbusiems nemažai mokslinių publikacijų ir ASU Miškų ir ekologijos fakultete magistrantams virš 15 metų dėsčiusiems Miško evoliucinės ekologinės genetikos ir Miško ekosistemų dinaminio tvarumo disciplinas. Jei pasivargintumėte paskaityti EUFORGEN praktines rekomendacijas, kurios rekomenduojamos visoms Europos šalims, ir kitus dokumentus, laisvai prieinamus internete, tai pamatytumėte, kad jei nėra savaiminio atsikūrimo (kuris yra prioritetas), tai genetiniame draustinyje rekomenduojama tame pat medyne surinkti sėklas, užgimusias toje pat adaptacinėje aplinkoje, išauginti sodinukus ir, iškirtus plotelį medyno, apsodinti šiais sodinukais. Būtent Punios genetiniame medyne taip ir daroma. Beje, Punios genetinio draustinio jaunai generacijai formuoti ir sėkloms surinkti keli medžiai buvo nukirsti plotelyje, užpultame ir bedžiūstančiame nuo kinivarpų. Toks atkūrimas bus vykdomas periodiškai kas dešimtmetį mažais ploteliais, derinant prie gamtinių trikdžių ir gausesnio derliaus metų, ir palaipsniui formuosis įvairiaamžė medyno struktūra su didele genetine įvairove ir perodiška tęstine adaptacija prie kintančio klimato ir mikroevoliucija, o nemaža dalis draustinio medyno sulauks ir gamtinės brandos amžiaus."

 Transliacijos iš spaugos konferencijos Prezidentūroje:

Pabaigai - retorinis klausimas:

Kada Prezidentas Gitanas Nausėda dekretu kreipsis į Seimą, siūlydamas įtvirtinti, kad teisėkūros iniciatyvos turėtų būti vertinamos ir privačios nuosavybės apsaugos požiūriu?

.